Norvegijos premjeras: Moldovoje dronas beveik pataikė į Zelenskio lėktuvą
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre rugsėjo 9 d. transliuotojui NRK teigė, kad dronas rugsėjo 8 d. beveik pataikė į prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvą, kai šis kilimo iš Moldovos ruošėsi skristi į Oslo dalyvauti karaliaus Haraldo V laidotuvėse. Vėliau Norvegijos pareigūnai, Moldovos institucijos ir Ukrainos prezidentūra sušvelnino šį vertinimą, nurodydami, kad lėktuvo išvykimas buvo atidėtas dėl oro erdvės uždarymo, kilusio po to, kai Rusijos dronas (išankstine informacija – Shahed tipo) įskrido į Moldovos oro erdvę, o kiek arti dronas buvo prie lėktuvo – nežinoma.
Pagrindiniai faktai
- Støre rugsėjo 9 d. interviu su NRK teigė, kad dronas rugsėjo 8 d. beveik pataikė į Zelenskio lėktuvą, kai šis ruošėsi kilti iš Moldovos.
- Støre nenurodė, kiek arti dronas buvo prie lėktuvo, iš kur gavo informaciją, ir ar incidentas buvo tyčinis.
- Norvegijos finansų ministras Jens Stoltenberg sakė, kad apie incidentą sužinojo iš Zelenskio per susitikimą Osle rugsėjo 8 d. vakare, ir patvirtino, kad lėktuvo išvykimas buvo atidėtas.
- Norvegijos vyriausybės valstybės sekretorė Bhanuja Rasiah patvirtino, kad Moldovos oro erdvėje buvo drono grėsmė, tačiau atstumas iki lėktuvo nežinomas.
- Moldovos gynybos ministerija pranešė, kad rugsėjo 8 d. apie 16:20 vietos laiku dronas, preliminariai identifikuotas kaip Shahed tipo, iš Ukrainos pusės įskrido į Moldovos oro erdvę; Moldovos oro erdvė dalinai uždaryta, atidėti 3 išvykstantys ir 4 atvykstantys reisai, tarp jų – Zelenskio skrydis.
- Moldovos valdžia nurodė, kad dronas nukrito saulėgrąžų lauke Rîșcani rajone, apie 160 km nuo Kišiniovo oro uosto, sukeldamas gaisrus, bet aukų nebuvo; Rumunija paskelbė oro erdvės pažeidimo signalą, kilimui pakėlė du Ispanijos oro ir kosmoso pajėgų F-18 naikintuvus ir laikinai sustabdė Iași oro uosto darbą.
- Ukrainos prezidentūros šaltinis „Suspilne“ teigė, kad lėktuvas ir dronas nebuvo vienu metu ore: dronas išnyko iš radarų 17:15, o Zelenskio lėktuvas pakilo 17:30; AFP šaltinis prezidentūroje Støre teiginį apie Zelenskio pavojų pavadino „perdėtu“.
- Zelenskis rugsėjo 9 d. Osle dalyvavo karaliaus Haraldo V laidotuvėse, ėjo už karsto su kitų valstybių vadovais ir netrukus po ceremonijos išvyko iš Norvegijos.
- Per vizitą Støre, finansų ministras Stoltenberg ir URM vadovas Espenas Barte Eide su Zelenskiu aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir Europos antibalistinei gynybos iniciatyvai „Freyja“ skirtus klausimus.
Kodėl tai svarbu
Istorija susijusi su valstybės vadovo, keliaujančio tarptautiniu mastu aktyvaus karo metu, saugumu. Ji rodo, kaip Rusijos dronų skverbimasis vis dažniau paveikia kaimyninių šalių – Moldovos ir NATO narės Rumunijos – oro erdvę. Incidentas paskatino diplomatines ir gynybos diskusijas tarp Ukrainos ir Norvegijos apie oro gynybą ir antibalistinei gynybai skirtą iniciatyvą „Freyja“. Nesutampantys Norvegijos pareigūnų ir Ukrainos prezidentūros vertinimai kelia klausimų, kaip viešai apibūdinama grėsmė prezidento lėktuvui.
Kas nutiko
Rugsėjo 8 d. apie 16:20 vietos laiku dronas, preliminariai identifikuotas kaip „Shahed“ tipo, iš Ukrainos pusės įskrido į Moldovos oro erdvę, pranešė Moldovos gynybos ministerija. Iš dalies buvo uždaryta šalies centrinė oro erdvė; atidėti trys išvykstantys ir keturi atvykstantys reisai, tarp jų – prezidento Volodymyro Zelenskio skrydis į Oslo, kur jis vyko dalyvauti rugsėjo 9 d. vykusiose Norvegijos karaliaus Haraldo V laidotuvėse. Moldovos valdžia nurodė, kad dronas nukrito saulėgrąžų lauke Rîșcani rajone, maždaug 160 km nuo Kišiniovo oro uosto, sukeldamas gaisrus, bet aukų nebuvo; vėliau oro erdvės apribojimai panaikinti ir Zelenskio lėktuvas pakilo su vėlavimu. Dronas taip pat kirto Rumunijos oro erdvę; Rumunija kilimui pakėlė du Ispanijos oro ir kosmoso pajėgų F-18 naikintuvus sekti jo trajektorijai ir laikinai sustabdė Iași oro uosto darbą. Rugsėjo 9 d. Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre transliuotojui NRK teigė, kad dronas beveik pataikė į Zelenskio lėktuvą, ir pridūrė, jog tai „yra realybė, kurioje jis gyvena“. Vėliau Norvegijos pareigūnai – finansų ministras Jens Stoltenberg ir vyriausybės valstybės sekretorė Bhanuja Rasiah – patikslino, kad lėktuvo išvykimas buvo atidėtas, tačiau ar dronas kėlė tiesioginę grėsmę lėktuvui, nežinoma. Ukrainos prezidentūros šaltinis „Suspilne“ teigė, kad lėktuvas ir dronas nebuvo vienu metu ore – dronas išnyko iš radarų 17:15, o lėktuvas pakilo 17:30; kitas prezidentūros šaltinis AFP Støre teiginį pavadino „perdėtu“. Zelenskis rugsėjo 9 d. dalyvavo karaliaus Haraldo V laidotuvėse Osle, ėjo už karsto kartu su kitų valstybių vadovais ir netrukus po ceremonijos išvyko iš Norvegijos.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida, ypač vėlesniuose pranešimuose, pirmiausia akcentuoja Moldovos ir Rumunijos oro erdvės uždarymo mechaniką – radarų duomenis, pasiūlymą panaudoti F-16, lėktuvo pakilimą 17:30, kai dronai jau buvo dingę – o ne tariamo „beveik susidūrimo“ versiją. Ukrainos šaltiniai plačiai cituoja prezidentūros poziciją, kad Støre vertinimas buvęs „perdėtas“ ir kad lėktuvas bei dronas tuo pačiu metu oro erdvėje nebuvo. Be to, ukrainiečių žiniasklaida incidentą sieja su platesniais Rusijos dronų skverbimais į Moldovą ir Rumuniją, įskaitant rugsėjo 8–9 d. nakties smūgį prie Ukrainos–Moldovos sienos infrastruktūrai, ir sujungia jį su Zelenskio darbo Osle turiniu – susitikimais su Støre ir Stoltenbergu, oro gynybos derybomis ir „Freyja“ iniciatyva.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida (anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, arabų, azerbaidžaniečių) daugiausia remiasi originaliu Støre interviu NRK, pabrėždama, kad lėktuvas „beveik buvo pataikytas“ drono, ir cituodama jo žodžius apie „realybę, kurioje jis gyvena“. Tarptautiniai pranešimai sutelkiami į simbolinę grėsmės karo metu prezidento lėktuvui, skridusiam į karališkąsias laidotuves, reikšmę, ir mažiau dėmesio skiriama Moldovos oro erdvės procedūroms ar Ukrainos atsakymams. Kai kuriuose tarptautiniuose pranešimuose minimas vėlesnis Norvegijos pareigūnų patikslinimas, kad atstumas tarp drono ir orlaivio nežinomas, tačiau tai pateikiama kaip atsitraukimas, o ne kaip pagrindinis akcentas. Kai kurie tarptautiniai šaltiniai, remdamiesi „Reuters“ ir Karo studijų instituto (ISW) analize, pateikia platesnį kontekstą apie atskirą Rusijos „Shahed“ drono skrydį per Moldovos ir Rumunijos oro erdvę rugsėjo 8 d.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl kelių esminių punktų. Pirma, Norvegijos ministras pirmininkas Støre teigė, kad dronas „beveik pataikė“ į lėktuvą, o Norvegijos valstybės sekretorė Bhanuja Rasiah, vėlesni Norvegijos vyriausybės paaiškinimai ir Ukrainos prezidentūros šaltinis vėliau nurodė, kad nežinoma, ar dronas kėlė tiesioginę grėsmę lėktuvui, ir Zelenskio pavojaus vertinimą pavadino „perdėtu“. Antra, viena publikacija skrydžio atidėjimą datuoja rugsėjo 7 d., o didžioji dauguma šaltinių – rugsėjo 8 d. Trečia, šaltiniai skirtingai nurodo, ar rugsėjo 8 d. Moldovos oro erdvės incidente dalyvavo vienas, ar du Rusijos dronai. Ketvirta, Ukrainos prezidentūros šaltinis „Suspilne“ teigė, kad lėktuvas ir dronas nebuvo vienu metu ore – ukrainiečių pusė laukė, kol dronai dings iš radarų, ir leido lėktuvui kilti tik tada, kai dronai išnyko – o Støre formuluotė leido suprasti, kad galėjęs įvykti susidūrimas pakilimo metu.
Kontekstas
Norvegijos karalius Haraldas V mirė rugpjūčio 28 d., būdamas 89 metų; jo laidotuvės Osle įvyko rugsėjo 9 d. Rugsėjo 8 d. apie 16:20 vietos laiku dronas, preliminariai identifikuotas kaip „Shahed“ tipo, iš Ukrainos pusės įskrido į Moldovos oro erdvę, dėl ko dalinai buvo uždaryta oro erdvė ir atidėti trys išvykstantys bei keturi atvykstantys reisai, tarp jų – Zelenskio skrydis. Moldovos valdžia vėliau nurodė, kad dronas nukrito saulėgrąžų lauke Rîșcani rajone, maždaug 160 km nuo Kišiniovo oro uosto, sukeldamas gaisrus, tačiau aukų nebuvo. Rumunija kilimui pakėlė naikintuvus (taip pat du Ispanijos oro ir kosmoso pajėgų F-18) ir laikinai sustabdė Iași oro uosto darbą. Per rugsėjo 8–9 d. naktį Rusijos dronai smogė pasienio infrastruktūrai prie Ukrainos–Moldovos sienos; Moldovos prezidentė Maia Sandu pasmerkė atskirą Rusijos drono smūgį į pasienio perėjos punktą su Ukraina, per kurį žuvo du žmonės.