Lietuvos prezidentas: numuštas dronas buvo Rusijos „Gerbera“, nukreiptas nuo kurso Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 16 d. pranešė, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos ore numuštas dronas greičiausiai buvo Rusijos „Gerbera“ tipo bepilotis, iš pradžių skirtas Ukrainai, tačiau nuo kurso jį nukreipė Ukrainos elektroninės kovos (REB) priemonės. Droną numušė NATO oro policijos misijos naikintuvai – tai pirmasis toks atvejis Lietuvos oro erdvėje. Pasak Nausėdos, incidentas tikriausiai nebuvo sąmoningas išpuolis prieš Lietuvą, tačiau jis įspėjo, kad panašių atvejų gali pasikartoti, ir paragino ieškoti alternatyvių dronų naikinimo būdų.
Pagrindiniai faktai
- Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 16 d. pareiškė, kad numuštas dronas greičiausiai buvo Rusijos „Gerbera“ tipo.
- Pasak Nausėdos, dronas buvo skirtas Ukrainai, tačiau nuo kurso jį nukreipė Ukrainos elektroninės kovos priemonės.
- Incidentas įvyko antradienio naktį; dronas į Lietuvą atskrido iš Baltarusijos pusės.
- Droną numušė NATO oro policijos misijos naikintuvai netoli Pratkūnų kaimo Kaišiadorys rajone – tai pirmasis drono numušimas Lietuvos oro erdvėje.
- Numuštame drone rasta sprogmenų, kurias neutralizavo Lietuvos karo inžinieriai.
- Nausėda įspėjo, kad panašūs incidentai gali pasikartoti, ir paragino Krašto apsaugos ministeriją ieškoti alternatyvių dronų naikinimo būdų, nes naudoti naikintuvus – neefektyvu.
- Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pranešė, kad Lietuva įteiks protesto notą Baltarusijai ir konsultuosis su sąjungininkais.
Kodėl tai svarbu
Tai pirmasis drono numušimas Lietuvos oro erdvėje ir pirmasis toks NATO oro policijos misijos atvejis šalyje, todėl jis tampa svarbiu precedentu Baltijos regione. Dronas nešė sprogmenis, todėl pasikartojimo rizika kelia realų pavojų. Incidentas rodo, kad per Rusijos ir Ukrainos karą naudojami dronai gali kelti grėsmę kaimyninėms NATO šalims, ypač dėl Ukrainos elektroninės kovos priemonių, kurios gali nukreipti juos nuo kurso. Lietuvos vadovybė pasinaudojo šiuo atveju siekdama paraginti stiprinti stebėjimo galimybes ir ieškoti pigesnių bei efektyvesnių dronų naikinimo būdų nei naikintuvai.
Kas nutiko
Antradienio naktį (rugsėjo 15 d.) neidentifikuotas dronas įskrido į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės. NATO oro policijos misijos naikintuvai, dislokuoti Šiaulių oro uoste, numušė jį netoli Pratkūnų kaimo Kaišiadorys rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Tai buvo pirmasis drono numušimas Lietuvos oro erdvėje. Vietoje buvo aktyvuotas „Skydo“ (Ščyt) planas, teritorija aptverta ir saugoma Lietuvos kariuomenės bei policijos pajėgų. Sprogmenų neutralizavimo specialistai (sapers) rado ir neutralizavo ant drono buvusią sprogstamąją medžiagą. Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad drono elektroniniai komponentai tiriami siekiant nustatyti kilmę ir skrydžio aplinkybes. Rugsėjo 16 d. po Valstybės gynybos tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad dronas greičiausiai buvo Rusijos „Gerbera“ tipo bepilotis, iš pradžių skirtas Ukrainai, tačiau Ukrainos elektroninės kovos priemonės jį nukreipė nuo kurso. Pasak Nausėdos, incidentas, tikėtina, nebuvo sąmoningas išpuolis prieš Lietuvą, tačiau jis įspėjo, kad panašių atvejų gali būti daugiau, ir paragino Krašto apsaugos ministeriją ieškoti alternatyvių dronų naikinimo būdų, nes naudoti naikintuvus ir raketas – brangu ir neefektyvu. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pranešė, kad Lietuva įteiks protesto notą Baltarusijai ir konsultuosis su sąjungininkais.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida, pateikusi šią istoriją, visą situaciją aiškina per Rusijos ir Ukrainos karo kontekstą. Šaltiniai akcentuoja Ukrainos oro pajėgų pranešimus, kad „Gerbera“ tipo dronai tą pačią naktį skraidė ir šiaurinėje Ukrainos dalyje, taip siejant Lietuvos incidentą su Ukrainos oro gynyba. Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos ankstesnius paaiškinimus dėl ankstesnių dronų incidentų Baltijos regione – esą Ukrainos dronus nuo taikinių Rusijoje nukreipdavo Rusijos REB priemonės – ukrainiečių žiniasklaida pateikia kaip paralelę, iliustruojančią, kaip Rusijos dronai gali nuklysti nuo kurso. Vis dėlto šiame incidente ukrainiečiai akcentuoja atvirkštinę situaciją: būtent Ukrainos REB priemonės nukreipė Rusijos droną, dėl ko jis pateko į NATO oro erdvę.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nežymiai skiriasi nurodydami numušimo vietą: vieni mini Pratkūnų kaimą Kaišiadorys rajone, kiti – vietovę netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Tai suderinami, tačiau skirtingus orientyrus akcentuojantys aprašymai. Kita aiškesnė takoskyra – požiūris į patį įvykį: dalis šaltinių jį pateikia kaip sėkmingą NATO oro policijos misijos precedentą, kiti – kaip įrodymą, kad naikintuvų naudojimas dronams naikinti yra brangus ir neefektyvus, todėl Lietuvai reikia alternatyvių sprendimų.
Kontekstas
Rusijos „Gerbera“ yra vienas iš bepiličių orlaivių tipų, naudojamų atakose prieš Ukrainą; Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad „Gerbera“ tipo dronai skraidė šiaurinėje Ukrainos dalyje tą naktį, kai įvyko Lietuvos incidentas. Anksčiau dronų incidentų jau buvo Latvijos ir Estijos oro erdvėje – Ukrainos užsienio reikalų ministras Sybiha kai kuriuos jų aiškino Ukrainos dronų nukrypimu nuo taikinių Rusijoje dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių. Dvi dienos prieš numušimą, rugsėjo 13 d., Lietuvos tarnybos buvo paskelbusios geltonojo lygio oro pavojaus signalą Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose dėl galimo drono – vėliau paaiškėjo, kad tai buvo paukščių būrys. Netrukus prieš incidentą Baltarusija pradėjo keturių dienų karines pratybas prie savo sienos su Lenkija ir Lietuva, kuriose treniruoti pasienio gynybos ir kovos su dronais veiksmai.