Rusijos generolas majoras Antonas Grunis, susietas su Kostjantynivkos 'užėmimu', žuvo Ukrainoje
Rusijos generolas majoras Antonas Grunis, vadovavęs 4-ajai atskirai motorizuotųjų šaulių brigadai, buvo sunaikintas laikinai okupuotoje Donecko srities dalyje. Esama pranešimų, kad smūgį surengė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų 427-oji atskira bepiločių sistemų brigada „Rarog“. Jo mirtis užfiksuota praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai jis pranešė Vladimirui Putinui apie tariamą Kostjantynivkos užėmimą – ukrainiečių atstovai šiuos Rusijos teiginius neigia.
Pagrindiniai faktai
- Rusijos generolas majoras Antonas Grunis, 4-osios atskiros motorizuotųjų šaulių brigados vadas, žuvo kare prieš Ukrainą.
- Tikslios žūties aplinkybės, data ir vieta nebuvo atskleistos; vėlesniuose Ukrainos pranešimuose nurodoma, kad smūgis surengtas rugsėjo 12 d. laikinai okupuotoje Donecko srityje.
- Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas (Madyaras) Brovdis pranešė, kad smūgį atliko 427-osios atskiros bepiločių sistemų brigados „Rarog“ „ptakhy“ (dronei) ir paskelbė smūgio vaizdo įrašą; tai – esą septintasis aukšto rango Rusijos vadas, kurį sunaikino šis dalinys.
- Brovdis nurodė, kad smūgis buvo skirtas Grunio dislokacijos taškui – vadinamajai „nakties landynei“ – Kindrativkos kaime, Donecko srityje.
- Rugsėjo 16 d. Brovdis informaciją patvirtino „Facebook“ ir paskelbė smūgio vaizdo įrašą.
- Rugpjūčio 28 d. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas įteikė Gruniui Rusijos didvyrio auksinę žvaigždę „už drąsą ir didvyriškumą vykdant karinę pareigą“.
- 2025 m. liepos mėn. Grunis asmeniškai pranešė Vladimirui Putinui apie tariamą visišką Kostjantynivkos užėmimą; Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos teiginius viešai paneigė, o „DeepState“ ir ISW žemėlapiai rodo, kad didelė miesto dalis tebėra vadinamojoje „pilkojoje zonoje“.
Kodėl tai svarbu
Grunio mirtis – tai dar vieno aukšto rango Rusijos generolo, žuvusio kare prieš Ukrainą, atvejis; tai didina atvirai fiksuojamą vadovaujančių Rusijos karininkų netekčių sąrašą, kuris, anot šaltinių, iki 2026 m. rugsėjo siekia mažiausiai 15 generolų. Jis buvo tiesiogiai susietas su Rusijos pareiškimu apie Kostjantynivkos – strategiškai reikšmingo Donecko srities miesto, kurio kontrolė yra ginčijama – užėmimą. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos prisiėmė atsakomybę už smūgį ir paskelbė smūgio vaizdo įrašą, o tai iliustruoja augantį dronų dalinių vaidmenį smogiant į vertingus taiklus giliose Rusijos pozicijose.
Kas nutiko
Rusijos generolas majoras Antonas Grunis, vadovavęs 4-ajai atskirai motorizuotųjų šaulių brigadai (karinis dalinys 40318), žuvo kare prieš Ukrainą. Tikslios žūties aplinkybės, data ir vieta oficialiai nebuvo atskleistos. Vėliau Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas (Madyaras) Brovdis pranešė, kad Grunis rugsėjo 12 d. buvo sunaikintas laikinai okupuotoje Donecko srities dalyje 427-osios atskiros bepiločių sistemų brigados „Rarog“ smūgiu į jo dislokacijos tašką; rugsėjo 16 d. jis informaciją patvirtino „Facebook“ ir paskelbė smūgio vaizdo įrašą. Jo mirtis užfiksuota maždaug po dviejų savaičių po to, kai rugpjūčio 28 d. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas įteikė jam Rusijos didvyrio auksinę žvaigždę, ir netrukus po jo paties pranešimo Vladimirui Putinui 2025 m. liepą apie tariamą visišką Kostjantynivkos užėmimą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Dauguma ukrainiečių kalba rašančių leidinių Grunio žūtį pristato kaip Ukrainos atliktą „sunaikinimą“, keli tiesiogiai priskirdami smūgį bepiločių sistemų pajėgų „ptakhy“ ir skelbdami operacijos vaizdo įrašą. Ukrainos žiniasklaida pabrėžia prieštaravimą tarp 2025 m. liepos pranešimo apie Kostjantynivkos „išvadavimą“ ir Ukrainos šaltinių – Generalinio štabo atstovo, prezidento Zelenskio, „DeepState“ ir ISW žemėlapių – parodymų, pagal kuriuos miestas iki galo nekontroliuojamas, naudodama Grunio mirtį kaip Rusijos pranešimo paneigimo iliustraciją. Plačiau aprašomas 4-osios brigados, kurią vadovavo Grunis, susiformavimas 2014 m. iš vadinamųjų „LPR“ neteisėtų ginkluotų formuočių, įskaitant „Prizrak“ grupuotę, pristatant jį kaip seną Rusijos karo mašinos dalyvį, o ne neutralų karininką.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vienintelis tarptautinis šaltinis – Azerbaidžano naujienų agentūra (anglų kalba) – žūtį pateikia santūriau: pabrėžiama, kad Grunis 2025 m. liepą pranešė Putinui apie Kostjantynivkos užėmimą, ir pažymima, kad tikslios aplinkybės neatskleistos, tačiau atsakomybė konkrečiam Ukrainos daliniui nepriskiriama.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skirtingai apibūdina Grunio žūtį: dauguma straipsnių fiksuoja tik faktą, kad generolas žuvo, ir pažymi, kad tikslios aplinkybės, data ir vieta neatskleistos, o vėlesni ukrainietiški pranešimai, remdamiesi Robertu (Madyaru) Brovdžiu, smūgį konkrečiai priskiria 427-ajai atskirai bepiločių sistemų brigadai „Rarog“ rugsėjo 12 d. okupuotoje Donecko srityje ir pateikia Grunį kaip septintąjį to dalinio sunaikintą aukšto rango Rusijos vadovą. Kita esminė priešprieša – dėl Kostjantynivkos statuso: Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas liepos 3 d. pranešė apie miesto „išvadavimą“, o Grunis esą pranešė Putinui apie visišką užėmimą; Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, prezidentas Zelenskis, „DeepState“ ir ISW žemėlapiai, taip pat paties Rusijos gynybos ministerijos pranešimai apie tęstinius mūšius mieste teigia,priešingai – kad miestas iki galo neperimtas.
Kontekstas
Rusijos pajėgos bando užimti Kostjantynivką Donecko srityje nuo 2025 m. spalio. 2025 m. liepą Rusijos generalinis štabas ir Grunis asmeniškai Vladimirui Putinui pranešė, kad miestas visiškai okupuotas; Ukrainos generalinio štabo atstovas ir prezidentas Zelenskis šiuos teiginius paneigė viešai, o Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba ir toliau pranešinėjo apie vykstančius mūšius mieste. Grunio vadovaujama 4-oji atskira motorizuotųjų šaulių brigada (karinis dalinys 40318) buvo suformuota 2014 m. iš vadinamųjų „LPR“ neteisėtų ginkluotų formuočių, įskaitant „Prizrak“ grupuotę, vėliau integruota į reguliariąsias Rusijos ginkluotąsias pajėgas kaip 2-ojo armijos korpuso dalis, o vėliau įtraukta į naujai sukurtą 3-ąją gvardijos jungtinės ginkluotės armiją Pietų karinėje apygardoje. Grunis anksčiau dalyvavo karuose Čečėnijoje ir prieš Gruziją, 2021 m. išėjo į atsargą, o prasidėjus visapusiškam Ukrainos užpuolimui grįžo į tarnybą. Rugpjūčio 28 d. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas įteikė jam Rusijos didvyrio auksinę žvaigždę „už drąsą ir didvyriškumą vykdant karinę pareigą“.