Zelenskis paskyrė Antoną Kovaliskį laikinuoju Ukrainos generaliniu prokuroru

Kodėl tai svarbu

Generalinio prokuroro pareigas einantis asmuo yra svarbi Ukrainos teisėsaugos sistemos figūra, turinti įtakos aukšto lygio korupcijos tyrimams ir kitoms rezonansinėms byloms. Laikino generalinio prokuroro paskyrimas, prezidentui nepasiūlius nuolatinės kandidatūros parlamentui, rodo politinę įtampą tarp Prezidentūros ir prieš korupciją nukreiptų institucijų.

Kas nutiko

Rugsėjo 17 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu Nr. 946/2026 paskyrė Antoną Kovaliskį laikinai einančiu generalinio prokuroro pareigas. Dekretas priimtas vadovaujantis Karo teisinio režimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi. Kovaliskis nuo 2025 m. liepos 1 d. vadovavo Chmelnyckio srities prokuratūrai; anksčiau jis vadovavo Černivcių srities prokuratūrai ir buvo Vinicos srities prokuratūros pavaduotoju.

Paskyrimas įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai rugsėjo 15 d. Zelenskis pasirašė dekretą dėl Ruslano Kravčenkos atleidimo iš generalinio prokuroro pareigų. Tą pačią dieną Aukščiausioji Rada balsavo už Kravčenkos atsistatydinimą: už balsavo 317 deputatų. Kravčenkos atleidimas vyko rugsėjo pradžioje prasidėjusio NABU ir SAP tyrimo dėl organizuotos grupuotės, veikusios Generalinės prokuratūros struktūrose, fone. Rugsėjo 14 d. naktį Kravčenka išvyko iš Ukrainos, nurodydamas komandiruotę; Ukrainska Pravda pranešė, kad jis penkioms dienoms išvyko į Paryžių „dalyvauti PACE klausymuose dėl Ukrainos vaikų“, nors renginio programoje jo tarp pranešėjų nebuvo.

Ukrainska Pravda taip pat nurodė, kad prieš paskyrimą pagrindiniai kandidatai į generalinio prokuroro postą buvo Chmelnyckio ir Dnipropetrovsko sričių prokuratūrų vadovai. Nuolatinės kandidatūros Aukščiausiajai Radai prezidentas nepateikė.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida daugiausia dėmesio skiria institucinei įtampos dimensijai: praėjusios savaitės Generalinės prokuratuje tyrimo, Ruslano Kravčenkos atleidimo ir jo paskelbtų įtarimų prieš antikorupcinių institucijų vadovus kontekstui. Ypač akcentuojama politinė priešprieša tarp Prezidentūros ir antikorupcinių struktūrų, o taip pat Antono Kovaliskio karjeros kelias bei 2024 m. rudenį Chmelnyckio srityje kilęs „neįgalumo skandalas“, po kurio buvo atstatydintas Kovaliskio pirmtakas Oleksijus Olijnykas. Nuomonių straipsniai teigia, kad laikinai einantis generalinis prokuroras yra priklausomas nuo Prezidentūros ir veiksmų prasme ribotesnis, todėl žiniasklaida atkreipia dėmesį į tai, kad prezidentas nepateikė nuolatinės kandidatūros parlamentui.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl dviejų datų. Vieni šaltiniai nurodo, kad Antono Kovaliskio paskyrimo dekretas pasirašytas rugsėjo 17 d., kitas šaltinis datuoja dokumentą rugsėjo 19 d., ketvirtadieniu. Be to, šaltiniai skirtingai nurodo, kada NABU ir SAP paskelbė apie organizuotos grupuotės Generalinėje prokuratūroje atskleidimą: vieni – rugsėjo 4 d., kiti – rugsėjo 5 d.

Kontekstas

Karo teisinio režimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis leidžia prezidentui skirti laikinai einantį generalinį prokurorą. 2024 m. rudenį Chmelnyckio srityje kilo skandalas dėl maždaug 50 prokurorų, kurie buvo užregistravę neįgalumą; to meto Chmelnyckio srities prokuratūros vadovas Oleksijus Olijnykas buvo atleistas 2024 m. spalio 17 d. To paties skandalo fone tų metų spalį atsistatydino tuometinis generalinis prokuroras Andrijus Kostinas; vėliau Kravčenka buvo paskirtas jį pakeisti.