Raudonojo Kryžiaus komitetas dvejus metus neturi prieigos prie Ukrainos karo belaisvių Rusijoje
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) patvirtino, kad nuo 2024 metų neturi prieigos prie Ukrainos karo belaisvių, kuriuos laiko Rusija. TRKK atstovas spaudai tai pranešė naujienų agentūrai „Reuters“ rugsėjo 18 dieną. Komiteto pirmininkė Mirjana Spoljarič šią temą kėlė per liepos mėnesio vizitą į Rusiją. JT tyrėjai yra surinkę įrodymų apie sisteminį Ukrainos kalinių kankinimą Rusijos kalinimo įstaigose, ką Rusija neigia.
Pagrindiniai faktai
- TRKK nuo 2024 metų neturi prieigos prie Ukrainos karo belaisvių Rusijoje.
- Rugsėjo 18 d. TRKK atstovas patvirtino šią informaciją „Reuters“.
- TRKK pirmininkė Mirjana Spoljarič kėlė prieigos klausimą per liepos vizitą į Rusiją.
- JT tyrėjai surinko įrodymų apie sisteminį Ukrainos belaisvių kankinimą Rusijos įstaigose; Rusija tai neigia.
- Ženevos 1949 m. konvencijos suteikia TRKK teisę lankyti karo belaisvius ir tikrinti jų sąlygas.
- 2026 m. gegužę Koordinacinis štabas pranešė, kad mažiausiai 375 ukrainiečiai negrįžo iš Rusijos nelaisvės gyvi.
- 2025 m. vasarį pranešta, kad Rusijoje yra daugiau nei 180 kolonijų, kur laikoma ukrainiečių.
Kodėl tai svarbu
TRKK prieigos nebuvimas maždaug dvejus metus kelia rimtų abejonių dėl Ukrainos karo belaisvių, laikomų Rusijos nelaisvėje, elgesio ir gerovės. JT tyrėjai surinko įrodymų apie sisteminį kankinimą Rusijos kalinimo įstaigose, o Rusija tai neigia. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad mažiausiai 375 ukrainiečiai negrįžo iš Rusijos nelaisvės gyvi; kai kurių žuvusiųjų kūnų tyrimai atskleidė kankinimo ir nesuteiktos medicininės pagalbos požymių. TRKK prieigos blokavimas prieštarauja jo įgaliojimams pagal 1949 m. Ženevos konvencijas lankyti karo belaisvius ir tikrinti jų sąlygas.
Kas nutiko
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas rugsėjo 18 dieną patvirtino, kad nuo 2024 metų neturi prieigos prie Ukrainos karo belaisvių, kuriuos laiko Rusija. Tai žurnalistams pranešė TRKK atstovas spaudai. Komiteto pirmininkė Mirjana Spoljarič prieigos klausimą kėlė per savo liepos mėnesio vizitą į Rusiją ir viešai kvietė kalbėti apie sulaikymo sąlygas. JT tyrėjai surinko įrodymų apie sisteminį Ukrainos belaisvių kankinimą Rusijos kalinimo įstaigose; Rusija tokius kaltinimus neigia. Ženevos 1949 m. konvencijos suteikia TRKK teisę lankyti karo belaisvius ir tikrinti jų sulaikymo sąlygas, maitinimą bei prieigą prie medicininės pagalbos. Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinetsas yra sakęs, kad be TRKK prieigos sunkiau nustatyti, ar konkretūs asmenys iš tiesų yra nelaisvėje.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Abu šaltiniai — ZN.UA ir LIGA.net LB.ua — pasakoja istoriją per „Reuters“ pranešimo prizmę ir akcentuoja, kad Rusija jau dvejus metus blokuoja TRKK prieigą prie Ukrainos karo belaisvių. Abi žiniasklaidos priemonės pabrėžia Ukrainos institucijų — žmogaus teisių ombudsmeno Dmytro Lubinets ir Koordinacinio štabo — pozicijas bei Ukrainos aukų statistiką, sutelkdamos dėmesį į tiesiogines pasekmes Ukrainai. Pasakojimas taip pat priešina Rusijos neigiamą poziciją dėl kankinimų su JT dokumentuotais sisteminio žiaurumo elgesio įrodymais.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl TRKK pirmininkės vardo: viena publiką ją vadina Mirjana Spoljarič (Mirjana Spoljaric), kita — Svitlana Spoljarič (Svitlana Spolyarich).
Kontekstas
TRKK veikia pagal 1949 m. Ženevos konvencijas, kurios suteikia jam teisę lankyti karo belaisvius ir tikrinti jų sąlygas, elgesį, maitinimą bei prieigą prie medicininės pagalbos. 2025 m. vasarį pranešta, kad Rusijoje ukrainiečiai laikomi daugiau nei 180 kalėjimo kolonijų, o TRKK atstovai gali patekti tik į kai kurias iš jų. TRKK pirmininkė Mirjana Spoljarič prieigos klausimą kėlė per liepos mėnesio vizitą į Rusiją bei viešai kvietė kalbėti apie sulaikymo sąlygas. Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinetsas yra sakęs, kad be TRKK prieigos sunkiau patvirtinti, ar konkretūs asmenys laikomi nelaisvėje.