Paskelbta · Atnaujinta

Ukraina: rugsėjo smūgiai išvedė iš rikiuotės 51% Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad rugsėjo smūgiai prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones iš rikiuotės išvedė daugiau nei 51% šalies naftos perdirbimo pajėgumų. Vladimiras Putinas pripažino, kad smūgiai Rusijai atnešė apie 1% BVP nuostolių, tačiau teigė, kad jų ekonominis poveikis buvo tik dalinis. Ukraina teigia, kad per mėnesį jos bepiločių sistemų pajėgos smogė mažiausiai 16 objektų Rusijos teritorijoje – naftos perdirbimo ir petrochemijos įmones, jūrų uostus, karinę bazę bei aviacijos ir radarų objektus.

Pagrindiniai faktai

  • Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad rugsėjo smūgiai iš rikiuotės išvedė daugiau nei 51% Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
  • Šis 51% rodiklis negali būti nepriklausomai patikrintas; jį įvertino Ukrainos žvalgybos, Generalinio štabo ir gynybos ministerijos analitikai.
  • Vladimiras Putinas „Valdai“ klube pripažino, kad smūgiai atnešė Rusijai maždaug 1% BVP nuostolių, tačiau pavadino poveikį tik daliniu.
  • Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos rugsėjį smogė mažiausiai 16 objektų – naftos perdirbimo ir petrochemijos įmones, uostus, karinę bazę, aviacijos ir radarų objektus – nuo šimtų iki daugiau nei tūkstančio kilometrų nuo sienos.
  • Tarp paveiktų objektų – TANEKO, Maskvos, Permės, Saratovo, Riazanės, Jaroslavlio ir Ilysko naftos perdirbimo įmonės, taip objektai Novorosijske, Machačkaloje, Togliatyje ir Voroneže.
  • Rugsėjo 25 d. „Reuters“ pranešė, kad po Ukrainos dronų atakos sustabdė darbą Permės naftos perdirbimo įmonė – septinta pagal dydį Rusijoje.

Kodėl tai svarbu

Jei Ukrainos pateikiami duomenys teisingi, daugiau nei pusės Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų praradimas būtų reikšmingas smūgis vienam svarbiausių Rusijos ekonomikos sektorių. Pats Maskvos pripažinimas, kad smūgiai atnešė apie 1% BVP nuostolių, rodo, kad jie turi apčiuopiamą ekonominį poveikį. Smūgiai energetikos infrastruktūrai plečia karo padarinius už fronto linijos, kuri driekiasi apie 1 200 kilometrų.

Kas nutiko

Ukrainos gynybos ministerija spalio 5 d. paskelbė, kad rugsėjo mėnesį Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos (СБС) smogė mažiausiai 16 objektų Rusijos teritorijoje – naftos perdirbimo ir petrochemijos įmones, jūrų uostus, karinę bazę, aviacijos ir radarų objektus, esančius nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos sienos. Operacijose dalyvavo 1-ojo atskiro СБS centro, 412-osios atskirosios „NEMESIS“ brigados, 413-iojo atskirojo bepiločių sistemų „Raid“ pulko ir 414-osios atskirosios bepiločių sistemų „Ptakhy Madyara“ brigados operatoriai.

Tarp taikinių buvo TANEKO, Maskvos, Permės, Saratovo, Riazanės, Jaroslavlio ir Ilysko naftos perdirbimo įmonės, taip pat objektai Novorosijske, Machačkaloje, Togliatyje ir Voroneže. Rugsėjo 21 d. po gaisrų pagrindinėse distiliavimo kolonose darbą sustabdė „Gazprom Neft“ priklausanti Maskvos naftos perdirbimo įmonė; rugsėjo 25 d. „Reuters“ pranešė apie Permės naftos perdirbimo įmonės – septintos pagal dydį Rusijoje – veiklos sustabdymą; rugsėjo 15 d. buvo sustabdyta Syzrano naftos perdirbimo įmonė, pažeista pagrindinė žaliavos distiliavimo kolona CDU-6 (17 100 tonų per parą pajėgumai); rugsėjo 11 d. darbą nutraukė Saratovo naftos perdirbimo įmonė, kuri anksčiau jau buvo stabdyta kelis kartus, tarp jų po rugpjūčio 2 d. ir rugsėjo 8 d. smūgių.

Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad dėl rugsėjo smūgių iš rikiuotės išvesta daugiau nei 51% Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Gynybos ministras Yevhenii Khmara nurodė, kad šį rodiklį įvertino Ukrainos žvalgybos tarnybų, Generalinio štabo ir gynybos ministerijos analitikai. Šis teiginys negali būti nepriklausomai patikrintas. Vladimiras Putinas „Valdai“ diskusijų klubo forume pripažino, kad smūgiai Rusijai atnešė apie 1% BVP nuostolių, tačiau tvirtino, kad jų tikslas pakenkti Rusijos ekonomikai pasiektas tik iš dalies.

Kuo skiriasi pranešimai

Ukraina tvirtina, kad iš rikiuotės išvesta 51% Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, tačiau šis teiginys negali būti nepriklausomai patikrintas. Vladimiras Putinas ekonominį smūgių poveikį apibūdino kaip tik dalinį ir jį įvertino maždaug 1% BVP. Skirtumai atspindi skirtingus vertinimo metodus ir politinį kontekstą, kuriame teikiami skaičiai.

Kontekstas

Tarp smūgių paveiktų miestų minimi Maskva, Jaroslavlis, Ust-Luga, Permė, Saratovas ir Syzranas. Ankstesniais mėnesiais Ukrainos smūgiai prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones sukėlė platų degalų krizę Rusijoje, privertusią valdžią riboti benzino pardavimą. Fronto linija Rusijos ir Ukrainos kare driekiasi apie 1 200 kilometrų.