Kijevo gynybos ministras: per mėnesį Ukraina smogė aštuonioms Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiams

Kodėl tai svarbu

Kijevo gynybos ministerija viešai �vardijo konkrečius skaičius – aštuonis smogtus paleidimo įrenginius, tris sunaikintus ir penkis pažeistus – ir susiejo juos su Rusijos balistinių atakų planų keitimu. Ministras kartu atskleidė esminį priešbalistinės gynybos raketų trūkumą: esamų ir potencialių tiekimo kiekių nepakanka grėsmei visiškai atremti, o tai reiškia, kad Ukrainos apsauga nuo Rusijos balistinių raketų ir toliau priklauso nuo greitų partnerių sprendimų dėl atsargų perdavimo, o ne nuo ilgalaikių sutarčių. Paraleliškai Chmara pristatė „deep strike“ kaip asimetrišką atsaką, kurio tikslas – ne tik smogti gilyn į Rusiją, bet ir mažinti jos gebėjimą tęsti karą; jo teigimu, jau išvesta iš rikiuotės 51 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.

Kas nutiko

Ukrainos gynybos ministras Jevgenijus Chmara spalio 11 d. per spaudos konferenciją pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos rugsėjį ir spalio pradžioje smogė aštuoniems Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiams: trys buvo sunaikinti, penki – pažeisti. Pasak ministro, tokie smūgiai jau vertė priešą atšaukti arba keisti planuotas balistines atakas.

Ministras kartu pabrėžė, kad esamų ir potencialių priešbalistinės gynybos raketų tiekimo nepakanka grėsmei visiškai atremti, ir teigė, kad gynybos ministerija dirba su partneriais, siekdama paspartinti būtinų raketų pristatymą. Jo žodžiais, tikslas – kuo greičiau rasti prieinamus atsargų kiekius pas partnerius ir spartinti jų perdavimą Ukrainai, o ne laukti didelių ilgalaikių sutarčių: „Mums reikia dešimčių ir šimtų raketų, o ne pavienių siuntų.“

Chmara taip pat kalbėjo apie „deep strike“ pajėgumų plėtrą, pristatydamas ją kaip asimetrišką atsaką į Rusijos smūgius ir kaip gynybos formą, kurios tikslas – smogti ne tik gilyn į Rusiją, bet ir prieš jos gebėjimą tęsti karą. Anot ministro, nuo šių operacijų pradžios 51 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų yra išvesti iš rikiuotės. Ukraina, jo teigimu, didina šią galimybę, kartu gerindama priemonių kokybę ir jų gebėjimą prasibrauti pro ešelonuotą Rusijos priešlėktuvinę gynybą, o gynybos ministerija taip pat dirba ties vidutinio nuotolio smūgio priemonių didinimu fronte, siekdama jas padidinti iki korpuso lygmens – kad daliniai galėtų sistemingai veikti operaciniame operatyviniame gylyje prieš Rusijos pajėgas remiančius taikinius.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Visi šaltiniai yra Ukrainos – „Ukrainska pravda“, „Hromadske“, „Novynarnia“, „Ukrinform“, „NV“, „Suspilne Novyny“ ir „Radio Svoboda“ – ir smūgių duomenis bei pajėgumų vertinimus sieja su gynybos ministro Jevgenijaus Chmaros žodžiais per spalio 11 d. spaudos konferenciją. Ukrainos žiniasklaidos dėmesys sutelktas į Ukrainos kaip veiksnio („deep strike“ plėtros) vaidmenį, o smūgiai Rusijos paleidimo įrenginiams aiškiai siejami su Rusijos balistinių atakų plano keitimu ir su Rusijos karinio potencialo silpninimu – įskaitant ministro minėtą 51 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Pranešimuose taip pat akcentuojamas priešraketinės gynybos trūkumas, o „deep strike“ pateikiamas kaip būdas šį trūkumą kompensuoti.

Kontekstas

Spalio 3 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė „Iskander“ raketų ekipažų pozicijoms Rusijos Briansko srityje. Rugsėjį Ukrainos pajėgos smogė dviem S-400 priešlėktuvinės raketų sistemos paleidimo įrenginiams netoli Vygonichų Briansko srityje, kurie buvo naudojami balistinėms raketoms prieš Kijevą leisti. Keliomis dienomis anksčiau prezidentas Zelenskis pareiškė, kad Ukraina stiprins smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, atsakydama į naują Rusijos masinių smūgių prieš civilinę infrastruktūrą taktiką.