Syrskis: Kursko operacija buvo „būtinybė“, privertusi Rusiją stabdyti puolimą

Kodėl tai svarbu

Interviu – retas viešas buvusio aukščiausio Ukrainos karinio vado paaiškinamas, kodėl buvo pasirinkta Kursko kryptis, o ne pastiprinimas Pokrovske. Jame pateikiami konkretūs skaičiai – apie 100 000 Rusijos karių prie Pokrovsko ir maždaug 70 000 permestų į Kursko kryptį – bei pripažįstama, kad operacijos metu Rusijos pajėgos vis tiek sparčiai artėjo prie Pokrovsko. Tai svarbus indėlis į diskusiją apie Ukrainos strateginį pasirinkimą 2024 metais.

Kas nutiko

2026 m. spalio 13 d. buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis davė interviu BBC ukrainiečių tarnybai, kuriame pagrindė 2024 metų Kursko krypties operaciją. Anot jo, sprendimą pradėti puolimą patvirtino prezidentas Volodymras Zelenskis. Syrskis teigė, kad vasarą 2024 m. Rusija pradėjo puolimą visomis 13 operatyvinių krypčių, kai kuriose turėdama 4,5–6 kartus pranašumą, ir kad Sumų kryptis buvo pasirinkta todėl, kad Rusijos pajėgos (iš pradžių 26 000) buvo atitrauktos į Charkivo kryptį nesėkmingo puolimo metu, o pasienio gynybą daugiausia dengė šauktiniai, kai kurie batalionai dengė 10–12 km.

Operacijoje dalyvavo trys nevisiškai sukomplektuotos desanto šturmo brigados ir du šturmo batalionai; viena brigada puolė visos sudėties, kitos dvi – pradžioje po du batalionus, o 95-oji brigada, neseniai kovojusi Toretsko kryptimi, spėjo tik trumpai atkurti kovinį pajėgumą. Per mėnesį Ukrainos pajėgos užėmė 1 273 kv. km Rusijos teritorijos. Anot Syrskio, Rusija permėtė apie 70 000 karių (oro desanto, jūrų pėstininkų, geriausiai parengtų motorizuotųjų šaulių) į Kursko kryptį, o permėtimas vyko chaotiškai, Rusijos žiniasklaidai panikuojant. Rusija buvo priversta stabdyti puolimą visomis operatyvinėmis-strateginėmis kryptimis, išskyrus Pokrovsko kryptį, kur buvo sutelkta beveik 100 000 karių grupuotė. Syrskis įvertino, kad Kurske naudotų brigadų permetimas į Pokrovską esant jų techninei būklei nebūtų pakeitęs padėties. Interviu metu BBC žurnalistas pastebėjo, kad tuo pačiu metu Rusijos pajėgos sparčiai artėjo prie Pokrovsko. Syrskis operaciją pavadino „išsigelbėjimu“, leidusiu Ukrainos pajėgoms atsikurti ir pasiruošti 2025 metų puolimams.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Abu šaltiniai – Ukrainos žiniasklaidos (Ukrainska Pravda ir NV) – perduoda Syrskio pasakojimą, centre – karinės vadovybės naratyvas ir operacijos pateisinimas. Straipsniai akcentuoja operatyvinę sėkmę: teritorijos užėmimą, Rusijos puolimų stabdymą, moralės kilimą ir strateginį argumentą, kodėl nebuvo pastiprintas Pokrovskas. Abu leidiniai artimi kalbėtojo pozicijai, neidentifikuojami kaip kritiški.

Kuo skiriasi pranešimai

Du šaltiniai skirtingai transkribuoja pavardę („Syrsky“ ir „Syrskyi“), o Pokrovsko atžvilgiu akcentai šiek tiek skiriasi, tačiau esminių faktinių prieštaravimų dėl karių skaičiaus, teritorijos pokyčių ar Pokrovsko pažangos nėra.

Kontekstas

Interviu paskelbtas 2026 m. spalio 13 d. Sprendimą pradėti puolimą Kursko kryptimi, anot Syrskio, patvirtino prezidentas Volodymras Zelenskis. 2024 m. vasarą Rusija, padidinus kariams atlyginimus ir papildžiusi pajėgas, pradėjo sustiprintus puolimo veiksmus visomis 13 operatyvinių krypčių. Sumų / Kursko kryptis operacijai pasirinkta iš dalies todėl, kad Rusijos pajėgos ten buvo atitrauktos į Charkivo kryptį nesėkmingo puolimo metu, o pasienio gynyba liko silpna ir daugiausia buvo pavaldi šaukiamiesiems.