„Rosneft“ pajamų mažėjimas ir „Vosto Oil“ plėtros problemas didina Rusijos energetikos spaudimą
Ukrainian atakai smogė „Rosneft“ naftos perdirbimo įrenginiams, sukeldamos pakartotinius sustojimus, dideles išlaidas ir augančią skolą. Bendrovės grynasis pelnas per pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik 20 proc. Tuo metu „Vosto Oil“ projektas dar nepasiekė planuotų naftos gaminimo apimčių, o naujų naftos laukų plėtrai reikės dar kelių metų.
Pagrindiniai faktai
- „Rosneft“ grynasis pelnas per pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik 20 proc. iki 200 mlrd. rublių, arba 2,4 mlrd. dolerių.
- Bendrovė valdo 12 naftos perdirbimo gamyklų, kurioms tenka apie trečdalis Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
- Mažiausiai penkios „Rosneft“ įmonės nukentėjo nuo Ukrainos smūgių.
- Nuo kovo lapkričio Tuapse naftos perdirbimo gamykla neveikia.
- Netoli 5 proc. „Vosto Oil“ srautų prieš terminalo atidarymą rugsėjį sudarė nauji naftos laukai „Pajaha“ klasteryje.
- „Rosneft“ grynojo skolo ir EBITDA santykis iki birželio pabaigos pakilo iki 1,8 – aukščiausio rodiklio per pastaruosius daugiau nei penkerius metus.
- Dėl pasikartojančio remonto kaupiasi išlaidos, kurių, pagal „Rosneft“ atstovus, negalima ilgalaikiai išlaikyti.
Kodėl tai svarbu
Kadangi „Rosneft“ valdo apie trečdali Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, ilgas trunkantis jos gamyklų pristabdymas reikšmingai keičia Rusijos degalų rinką. Smūgiai sukėlė degalų trūkumą šalies viduje ir apribojo benzino, dyzelino bei aviacinio kuro eksportą. Kartu mažėja kompanijos pajamos, auga skola ir kaupiasi remonto išlaidos. „Vosto Oil“ planai taip pat susiduria su investicijų, technologijų ir įrangos trūkumu, kurį paaštrino karas Ukrainoje bei sankcijos.
Kas nutiko
Ukrainos smūgiai į „Rosneft“ gamyklas lėmė jų pakartotinius prastovesius. Kai kurios gamyklos po kelių savaičių vėl pradėjo veikti, tačiau vėliau vėl nukentėjo. Toksios sutrikimai padidino remonto ir įrangos pakeitimo išlaidas bei neleido kompanijai sutaupyti iki birželio pabaigos jau 200 mlrd. rublių. Pasibaigus pirmajam pusmečiui pelnas buvo 2,4 mlrd. dolerių, o grynojo skolo ir EBITDA santykis pasiekė 1,8. Vienu metu „Vosto Oil“ terminalo atidarymas parодував бажання показати Rosijos naftos gavybos ir perdirbimo galimybes, tačiau nauji „Pajaha“ laukai dar neformavo reikšmingos srautų dalies. Žemės stebėjimo duomenys rodo, kad jų plėtrai reikės kelių metų darbo ir investicijų.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos medijosjai pabrėžia smūgių poveikį „Rosneft“ veiklai ir jų spreadą link „Vosto Oil“ objektų. Kryptingas kaltinimas rodo, kad pasikartojantys smūgiai, augančios remonto išlaidos ir mažėjanti naftos perdirbimo apimtis yra ilgalaikės žalos, kurią Rusijai patiria dėl karo Ukrainoje, dalis. Atkreipiamas ir projekto apribojimas: „Vosto Oil“ dar labiau priklauso nuo senų naftos šaltinių, o naujų laukų plėtrai atsilikusi.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautiniuose vertinimuose demaskuojama dvi Rusijos energetikos silpnumo kryptys: „Rosneft“ naftos perdirbimo pajėgumų pažeidžiamumas dėl drožlių atakų ir „Vosto Oil“ nepakankamas vystymasis dėl senų laukų dominantaus vaidmens, ribotų investicijų bei санctions.
Kontekstas
„Vosto Oil“ buvo pradėtas rugsėjį siekiant pademonstruoti Rusijos sugebėjimą naftą išgauti ir perdirbti bei pavirsti šiaurinį regioną energetikos centru. Tačiau prieš terminalo atidarymą dauguma naftos srautų atėjo iš senų, Sovietų laikais pradėtų eksploatuoti laukų. 2020 m. „Rosneft“ prezidentas Igoris Sečinas pasiūlė paversti Šiaurės jūros kelią dideliu energetikos koridoriumi. Rusijos 2022 m. invazija į Ukrainą sutrukdė projekto vystymosi planus: užsieniečio investoriai iš jo pasitraukė, o sankcijos apsunkino prieigą prie technologijų, įrangos ir specializuotų tanklaivių, reikalingų plaukti leduotais vandenimis.