Ukraina ir Rusija pradėjo trišalio formato derybas, paskirto vietiniam humanitariniam-ceiruo susitarimui
Ukraina ir Rusija parodė norą atnaujinti JAV tarpininkaujamas taikos derybas ir palaikė JAV prezidentės Melanios Tramp vadovaujamą humanitarinę misiją. Abu dalyiai susitarė dėl vietinio ceiruo, kad būtų galima įvežti pagalbos į Khersono regiono miestą, kuriame įstrigo gyventojai. Tačiau Rusijos bombardavimas Kyive ir toliau išliekančios teritorinės bei saugumo sąlygos rodo, kad diplomatinio proceso kliūtys yra didelės.
Pagrindiniai faktai
- Prievarta atnaujinti JAV tarpininkaujamas taikos derybas
- Rusija ir Ukraina palaikė Melanios Tramp vadovaujamą humanitarinę misiją
- Vietinis ceiruas leistų įvežti pagalbą į Khersono regiono įstrigusią miestą
- Naujos derybos galėtų vykti Abū Dabyje arba Šveicarijoje
- Tai būtų ketvirtasis JAV administracijos tarpininkaujamas derybų ratas po vasario mėnesio Ženevos susitikimo
- Rusija reikalauja visų aneksuotų regionų,克里米亚s ir Nato nepridarymo, taip pat mažesnės kariuomenės
- Rusijos raketų ir dronų smūgiai į Kyivą praėjus kelioms valandoms po Putino pareiškimo apie derybų atnaujinimą
Kodėl tai svarbu
Derybų atnaujinimas ir vietinis ceiruas gali sudaryti kanalą humanitarinei pagalbai patekti į įstrigusį miestą bei atverti erdvę tolesniam diplomatiniam darbui. Tačiau teritorijos, saugumo, kariuomenės dydžio, kalbos ir Nato klausimai lieka svarbiais kliūtimi susitarimui. Rusijos raketų ir dronų smūgiai į Kyivą praėjus kelioms valandoms po diplomatinio atsivėrimo rodo, kad Ukraina lieka tiesioginės grėsmės sąlygomis.
Kas nutiko
Ukraina ir Rusija pasakė esančios pasirykusios atnaujinti JAV tarpininkaujamas taikos derybas. JAV prezidento pasiuntinys Steve Witkoff, susitikęs su Ukraina prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, užtikrino naujausią įsipareigojimą deryboms. Abu dalyiai taip pat palaikė JAV prezidentės Melanios Tramp vadovaujamą humanitarinę misiją. Po slaptų konsultacijų su Rusijos ir Ukrainos civiliais derybininkais Kyivas ir Maskva susitarė dėl vietinio ceiruo, kuris kitą savaitę turėtų leisti įvežti pagalbą į Khersono regiono miestą. Tuo metpu Maskva pradėjo sunkų raketų ir dronų bombardavimą Kyive. Kremliaus atstovas nurodė, kad naujas derybų ratas greičiausiai vyks Abū Dabyje lapkričio viduryje, o JAV pareigūnas leido suprasti, kad susitikimas gali įvykti per porą savaičių Abū Dabyje arba Šveicarijoje.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukraina siekia, kad bet koks taikos susitarimas būtų pagrįstas stipriais garantijomis prieš kitą Rusijos invaziją. Ji taip pat tikisi vietinio ceiruo ir humanitarinės misijos pagalba įstrigusiems žmonėms. Raketų ir dronų bombardavimas Kyive po Putino pareiškimo apie derybų atnaujinimą sustiprino susirūpinimą, kad iniciatyva dar neatnešo realių безpečio garantijų.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vakarų vyriausybės, palaikančios taikos iniciatyvą, ieško naujos formulės, kuri padėtų iškelti į mirties tašką. Tuo tarpu teritorijos ir saugumo klausimai lieka neišspręsti, o JAV tarpininkavimas susiduria su skirtingais abiejų pusių prioritetais ir susitikimo vietos neaiškumu.
Kontekstas
Siūlomas derybų ratas būtų ketvirtasis JAV administracijos tarpininkaujamas susitikimas po vasario mėnesio Ženevos. Rusija, kuri okupavo apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, dar nekontroliuoja visų teritorijų, kurioms teigia suverenitetą. Ji reikalauja pilnos kontrolės Donetsko, Luhansko, Zaporižžios ir Chersono regionų bei Krymo, taip pat Ukrainos pajėgų pasitraukimo iš šių teritorijų, atsisakymo siekti Nato narystės, kariuomenės mažinimo ir rusų kalbos apribojimų atšaukimo.