NATO pradeda diskusijas dėl naujų karinių pajėgumų reikalavimų: prioritetai – didelis konfliktas arba krizinės operacijos
32 NATO šalys pradėjo derybas dėl tikslinių rodiklių, kurie nustatys, kokias jėgas ir ginkluotę sąjungininkai turės pateikti konflikto metu bei kas finansuos jų apsaugą. Projekte numatoma atsisakyti vienu metu planuoti pakankamai jėgų tiek dideliam karui Europoje, tiek kelioms mažesnėms krizinėms misijoms. Diskusijos yra ankstyvame etape, o galutinis dokumentas, remiantis numatymais, turėtų būti suderintas iki vasario.
Pagrindiniai faktai
- 32 NATO šalys pradėjo derybas dėl tikslinių karinių pajėgumų rodiklių.
- Tiksliniai rodikliai nustato, kokias jėgas ir ginkluotę sąjungininkai pateiks konflikto metu bei kas finansuos jų apsaugą.
- Projekte siūloma planuoti išteklių sutrumpinimą vienam iš dviejų scenarijų, o ne abiem vienu metu.
- Diskusijos susijus su dokumentu „Politiniai nutarimai“, kuris yra ketverių metų peržiūros proceso dalis.
- Nauji reikalavimai NATO kariniam potencialui numatoma patvirtinti iki 2029 metų.
- Derybos apie formuluotės „ir“ arba „arba“ pasirinkimą yra ankstyvame etape; galutinis dokumentas, remiantis numatymais, turėtų būti suderintas iki vasario.
- Numatomi pakeitimai neturėtų automatinio poveikio dabartinėms NATO operacijoms užsienyje, įskaitant Kosovą ir Iraką.
Kodėl tai svarbu
Nauji taisyklės gali nustatyti, ar NATO turi vienu metu ruoštis dideliam karui Europoje ir kelioms krizinėms misijoms. Pakeitimai atitinka JAV spaudimą prioritetą teikti Europos gynybai pagal projektą „NATO 3.0“. Europos pareigūnai perspėja apie galimą Rusijos įsiveržimą iki 2029 metų, o JAV peržiūri savo karinį buvimą Europoje. Vis didesni biudžetiniai apribojimai gali apsunkinti NATO karinio potencialo peržiūrą. Dabartinės operacijos užsienyje dėl numatomų pakeitimų neturėtų būti automatiškai paveiktos.
Kas nutiko
32 NATO šalys pradėjo derybas dėl tikslinių rodiklių, numatančių, kokias jėgas ir ginkluotę sąjungininkai turės pateikti konflikto metu bei kas finansuos jų apsaugą. Diskusijos susijus su dokumentu „Politiniai nutarimai“, kuris yra ketverių metų NATO karinio potencialo peržiūros proceso dalis. Dabartiniame projekte numatyta galimybė planuoti pakankamai jėgų vienam iš dviejų scenarijų: dideliam karui Europoje arba kelioms mažesnėms krizinėms misijoms, o ne abiem vienu metu. Pasirinkimas tarp formuluočių „ir“ ir „arba“ vis dar aptariamas ankstyvame etape. Peržiūros kulminacija turėtų būti naujų reikalavimų NATO kariniam potencialui patvirtinimas iki 2029 metų.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainianeskiai leidiniai pabrėžia poreikį priešintis Rusijai, apginti Europą ir peržiūrėti JAV karinį buvimą. Jie taip pat pamini projektą „NATO 3.0“, galimą Rusijos įsiveržimą iki 2029 metų ir biudžetinius apribojimus, galinčius apsunkinti peržiūrą. Описаны различные позиции союзников: Южная Европа склоняется к кризисному управлению, тогда как США, Северная Европа и союзники на передовой поддерживают оборонный приоритет.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautiniuose ir užsienio žiniasklaidos leidiniuose dėmesys suteliamas į tikslinių rodiklių peržiūros mechanizmą ir klausimą, ar sąjungininkai turėtų ruoхуватися abiem scenarijams. NATO vadovybė pabrėžia, kad didelė Europos ekstremali situacija turės prioritetą, tačiau krizinėms operacijoms galimybė nebus panaikinta. Dabartinės operacijos Kosove ir Irake neturėtų būti automatiškai paveiktos, o galutiniu susitarimu numatoma iki vasario.
Kuo skiriasi pranešimai
Medžių apibūdinimuose skiriasi projekto statusas: окремі формулювання подають переговори та документ як підтверджені, а інші — як репортажний проєкт на дуже ранньому етапі.
Kontekstas
Po Šaltojo karo pabaigos NATO daugiausia dėmesio skyrė operacijoms už savo teritorijos ribų, įskaitant Kosovą, Iraką ir Afganistaną. Reikalavimas užtikrinti pakankamai jėgų abiem scenarijams egzistuoja bent 20 metų. Po Rusijos visapločio invazijos į Ukrainą 2022 metais NATO turėjo peržiūrėti Europos gynybos prioritetus. Pietų Europa tradiciškai teikia pirmenybę NATO partnerystei ir krizių valdymui, o JAV, Šiaurės Europa ir kiti „priešakyje“ esantys sąjungininkai labiau remia gynybos prioritetą Rusijos grėsmės sąlygomis.