Latvija planuoja 300 proc. muito Rusijos ir Baltarusijos grūdams, siekdama suderinti Baltijos šalių poziciją
Latvijos premjeras Andris Kulbergsas pranešė apie planus įvesti 300 proc. muitus grūdų gabenimui iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų perdirbimui. Latvija taip pat ketina kurti mechanizmus, kaip aptikti iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtus grūdus, ir derinti veiksmus su Estija bei Lietuva.
Pagrindiniai faktai
- Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muitus grūdų gabenimui ir perdirbimui iš Rusijos ir Baltarusijos.
- Latvija taip pat planuoja mechanizmus okupuotų Ukrainos teritorijų grūdams aptikti.
- Premjeras Andris Kulbergsas siekia bendros Baltijos šalių pozicijos, kad Rusijos grūdai nesinaudotų regiono infrastruktūra.
- Kulbergsas jau susisiekė su Estijos premjeru Kristen Michaliu ir planuoja derybas su Lietuvos premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.
- Latvija planuoja tikrinti tranzitinius krovinius ir bendradarbiauti su Ukraina bei laboratorijomis nustatant grūdų kilmę.
- Latvijos koalicijos partija „Tėvynės sąjunga“ (National Alliance) siūlo visiškai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos tranzitą ir sandėliavimą Latvijoje.
- Lietuva stiprina Rusijos grūdų, tranzitu gabenamų per Klaipėdos uostą, kilmės patikras.
Kas nutiko
Latvijos premjeras Andris Kulbergsas rugsėjo 7 d. koalicijos posėdyje pranešė apie vyriausybės planus įvesti 300 proc. muitus grūdų gabenimui iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų perdirbimui. Tikslas – apriboti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latviją, apsaugoti Latvijos ūkininkų interesus ir užkirsti kelią iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtų grūdų judėjimui. Latvia taip pat planuoja kurti mechanizmus tokiems grūdams aptikti, tikrinti tranzitinius krovinius ir bendradarbiauti su Ukrainos bei laboratorijomis nustatant grūdų kilmę. Kulbergsas jau susisiekė su Estijos premjeru Kristen Michaliu ir artimiausiu metu planuoja derybas su Lietuvos premjeru Mindaugu Sinkevičiumi, siekdamas bendros Baltijos šalių pozicijos. Koalicijoje dalyvaujanti partija „National Alliance“ taip pat siūlo visišką Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos bei pašarų tranzito ir sandėliavimo Latvijos uostuose, muitinės sandėliuose ir laisvosiose ekonominėse zonose draudimą.
Kontekstas
Rusijos eksportuotojai, reaguodami į Ukrainos smūgius Rusijos laivams ir uostų infrastruktūrai, pradėjo nukreipti grūdų srautus iš Juodosios ir Azovo jūrų uostų į Baltijos uostus. Ankstesnį eksporto sezoną (2025 m. liepa – 2026 m. birželis) Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų – apie 90 proc. viso jūrinio grūdų eksporto, o per Rusijos Baltijos uostus – tik 1 mln. tonų. Nuo naujo sezono pradžios iki 2026 m. rugpjūčio vidurio užklausos dėl grūdų siuntų į Rusijos Baltijos uostus jau pasiekė 5 mln. tonų, o rugsėjį tūris prognozuojamas staigus augimas. Lietuva atskirai stiprina Rusijos grūdų, tranzitu gabenamų per Klaipėdos uostą, patikras – žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nurodė tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų grūdų kilmę. Latvija yra ES ir NATO narė; nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. ji išplėtė Rusijos ir Baltarusijos prekių draudimą, įtraukdama spausdintus leidinius, drabužius, avalynę, galvos apdangalus, žaislus, žaidimus ir sporto įrangą, motyvuodama nacionalinio saugumo sumetimais ir noru mažinti Maskvos bei Minsko pajamas.