Estija uždraudė Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per savo teritoriją
Estijos vyriausybė spalio 1 d. patvirtino sankcijas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per šalies teritoriją. Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pranešė apie tai socialiniame tinkle X, o draudimas įsigalios kitą dieną po paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje Riigi Teataja. Estija kartu su Latvija ir Lietuva siekia, kad Baltijos uostai netaptų Rusijos grūdų tranzito koridoriumi.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 1 d. Estija uždraudė Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per savo teritoriją.
- Apie draudimą pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna socialiniame tinkle X.
- Draudimas įsigalioja kitą dieną po paskelbimo valstybės leidinyje Riigi Teataja.
- Draudimas taikomas CN 10 prekių grupei – kviečiams, rugiams, miežiams, avižoms, kukurūzams, ryžiams, soroms, grikiams, sėmenims ir kitiems grūdams.
- Tsahkna rugsėjį teigė, kad Rusijos grūdų tranzitas per Estiją jau buvo faktiškai nutrūkęs.
- Latvija įvedė 300 proc. muitą Rusijos ir Baltarusijos grūdų vežimui ir perdirbimui, Lietuva stiprina patikras Klaipėdos uoste.
- Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino kitas šalis pasekti Estijos pavyzdžiu.
Kodėl tai svarbu
Sprendimas užkerta kelią potencialiai naujam Rusijos grūdų tranzito koridoriui per Baltijos jūrą į pasaulines rinkas ir yra Estijos atsakas į Rusijos blokadą prieš Ukrainos grūdų eksportą bei bandymus perkelti siuntas iš Juodosios ir Azovo jūrų uostų į Baltiją. Estijos, Latvijos ir Lietuvos koordinuoti veiksmai rodo bendrą Baltijos valstybių poziciją neleisti savo uostų tarnauti Rusijos žemės ūkio eksportui. Ukrainos diplomatinis vadovybės atsakas – palaikymas ir kvietimas kitoms šalims prisidėti – rodo, kad žingsnis vertinamas kaip reikšmingas tarptautinės paramos ženklas.
Kas nutiko
Spalio 1 d. Estijos vyriausybė patvirtino sankcijas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Estijos teritoriją. Apie sprendimą socialiniame tinkle „X“ pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Draudimas taikomas prekių grupei CN 10 – kviečiams, meslinui, rugiams, miežiams, avižoms, kukurūzams, ryžiams, grūdų sorgams, grikiams, soroms, kanarėlių žolei ir kitiems rečiau naudojamiems grūdams – ir įsigalios kitą dieną po paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje Riigi Teataja. Tsahkna pažymėjo, kad jau rugsėjį buvo perspėjęs, jog Rusijos grūdų negalima vežti per Estiją, o spalio 10 d. duomenimis toks tranzitas buvo faktiškai nutrūkęs. Ministras taip pat nurodė, kad Estija kartu su Latvija ir Lietuva koordinuoja veiksmus, siekdama užtikrinti, jog Baltijos uostai netaptų Rusijos grūdų tranzito keliu. Latvija papildomai įvedė pasienio grūdų kontrolę ir 300 proc. muitą Rusijos bei Baltarusijos grūdų vežimui ir perdirbimui, o Lietuva stiprina Rusijos grūdų patikras Klaipėdos uoste, siekdama nustatyti, ar grūdai nėra pavogti Ukrainoje. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino Estijos sprendimą ir paragino kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida sprendimą pateikia kaip Estijos palaikymą reaguojant į Rusijos blokadą prieš Ukrainos grūdų eksportą ir kaip koordinuotą Baltijos valstybių atsaką į Rusijos pastangas naudotis Baltijos uostais. Ukrainos pareigūnai – užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir žemės ūkio politikos ministras Tarasas Vysoockis – cituojami sveikinant draudimą, raginant kitas šalis jį sekti ir diskutuojant su Baltijos kolegomis tiek dėl kovos su prekyba tariamai pavogtais ukrainietiškais grūdais, tiek dėl Baltijos uostų naudojimo Ukrainos žemės ūkio produkcijos logistikai. Pagrindiniu motyvu išskiriamas ukrainietiškų grūdų, laikinai okupuotose teritorijose užaugintų ir parduodamų kaip Rusijos produkcija, eksportas. Estijos, Latvijos ir Lietuvos veiksmai – draudimas, 300 proc. Latvijos muitai ir Lietuvos Klaipėdos patikros – pateikiami kaip viena bendro plano dalis.
Kontekstas
Rusija pradėjo perkelti grūdų eksportą iš Juodosios ir Azovo jūrų uostų į Baltijos kelius reaguodama į Ukrainos smūgius Rusijos laivams ir uostų infrastruktūrai. Iki tol apie 80 proc. Rusijos grūdų eksporto į pasaulines rinkas ėjo per Juodosios ir Azovo jūrų uostus; liepą–rugpjūtį šie uostai patyrė sutrikimų dėl ukrainiečių dronų atakų, per kurias, „Reuters“ duomenimis, buvo apgadinta daugiau nei 100 laivų ir sunaikinti grūdų terminalai Azove bei Novorosijske. Analitikai (SovEcon, Rusijos grūdų sąjunga) vertina, kad rugpjūtį ir rugsėjį Rusijos grūdų eksportas krito iki žemiausio lygio per 16 metų ir buvo maždaug tris kartus mažesnis nei ankstesniais metais, o kviečių eksportas sumažėjo iki maždaug 347 tūkst. tonų per savaitę. Europos Sąjunga 2024 m. įvedė draudžiamus muitus Rusijos ir Baltarusijos grūdams, siekdama sustabdyti jų importą į ES, tačiau šie muitai visiškai neužkerta kelio tranzitui per ES į trečiąsias šalis. Atsižvelgdama į tai, Latvija įvedė pasienio grūdų kontrolę ir 300 proc. muitą, Lietuva stiprina patikras Klaipėdoje, o Estija dabar pridėjo visišką tranzito draudimą. Ukrainos žemės ūkio ministerija tvirtina, kad per 2025 m. Rusijos okupantai išvežė daugiau nei 2 mln. tonų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose užaugintų grūdų, parduodamų užsienyje kaip Rusijos produkcija.