NYT tyrimas: Ukrainos ginkluotės pirkimo auditas atskleidė 1,2 mlrd. dolerių nuostolių per metus
Laikraštis „The New York Times“ paskelbė tyrimą, pagrįstą slaptais Ukrainos vyriausybės audito dokumentais apie ginkluotės pirkimus 2024–2025 m. Audito duomenimis, vien 2024 m. dėl sukčiavimo, išlaidų švaistymo ir netinkamo valdymo gynybos pirkimuose Ukraina prarado apie 1,2 mlrd. dolerių. Auditas fiksavo konkrečius atvejus: netinkamus minosvaidžio sviedinius, kuriuos kariuomenei pristatė Pavlohrado chemijos gamykla, sutartis su tiekėjais, turėjusiais neįvykdytų sutarčių ar vykstančių baudžiamųjų tyrimų, ir per brangius konkursus.
Pagrindiniai faktai
- Auditas apima 2024–2025 m. ir yra įslaptintas.
- 2024 m. vien dėl sukčiavimo, švaistymo ir netinkamo valdymo gynybos pirkimuose Ukraina prarado apie 1,2 mlrd. dolerių.
- Pavlohrado chemijos gamykla, vadovaujama Leonido Šymano, kariuomenei perdavė 233 tūkst. netinkamų minosvaidžio sviedinių, daugelis jų turėjo brokuotus detonatorius arba parako užtaisus.
- 7 iš 10 pagrindinių Ukrainos karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nepaisant vykstančių baudžiamųjų tyrimų dėl sukčiavimo, neįvykdytų ankstesnių sutarčių ar vadovų arešto už korupciją.
- Atmesti pigesni konkursiniai pasiūlymai lėmė apie 126 mln. dolerių nuostolių; raketų konkurse, kuriame nugalėtoja buvo Czechoslovak Group dukterinė įmonė, Ukraina permokėjo apie 130 mln. dolerių.
- Auditoriai nustatė 18 bendrovių, kurioms skirtos naujos sutartys nepaisant neįvykdytų ankstesnių sutarčių; šešios iš jų istorijoje neįvykdė nė vienos sutarties.
- Leonidas Šymanas buvo suimtas ir nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo atskiroje byloje dėl korupcinės sprogmenų pardavimo brangesnėmis kainomis schemos.
Kas nutiko
„The New York Times“ paskelbė tyrimą, pagrįstą daugiau nei 700 puslapių slaptų finansinių lentelių ir analizių, kurias parengė Ukrainos valstybinė audito institucija kartu su Krašto apsaugos ministerijos vidaus audito skyriumi. Dokumentai apima 2024–2025 m. laikotarpį.
Audito autoriai apskaičiavo, kad vien 2024 m. Ukraina gynybos pirkimuose prarado apie 1,2 mlrd. dolerių dėl sukčiavimo, lėšų švaistymo ir netinkamo valdymo. Jie nustatė, kad pirkimų pareigūnai reguliariai mokėjo padidintas su per brangius tarpininkus, o ne gamintojus, ir kad trūko tiekėjo pajėgumą įvykdyti sutartį tikrinimo.
Vienas konkrečių atvejų – Pavlohrado chemijos gamykla, vadovaujama Leonido Šymano. Auditoriai nustatė, kad įmonė iš pradžių pranešė Krašto apsaugos ministerijai, jog neturi pakankamų gamybos pajėgumų užsakymui, tačiau vėliau staiga pakeitė savo poziciją, ir vyriausybė nedelsdama pasirašė sutartį. Auditoriai pažymėjo, kad joks karinis pareigūnas nepatikrino faktinių gamyklos pajėgumų prieš pasirašant sutartį. Vėliau gamykla perdavė kariuomenei 233 tūkst. minosvaidžio sviedinių, kurie buvo netinkami naudoti mūšyje: daugelis jų turėjo brokuotus detonatorius arba parako užtaisus. Ukraina teismas nustatė, kad sviedinių defektai buvo rimti. Nepaisant to, kai į kariuomenę pradėjo plaukti brokuoti minosvaidžio sviediniai, pirkimų agentūra, audito duomenimis, nedarė tinkamų išvadų; vėliau gamykla gavo papildomų užsakymų, įskaitant sutartį dėl beveik visų 122 mm artilerijos sviedinių tiekimo 2025 m. Šymanas buvo suimtas 2025 m. balandį, o atskiroje byloje dėl sprogmenų pardavimo brangesnėmis kainomis korupcinės schemos nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo. Jo advokatas nurodė, kad klientas savęs nelaiko kaltu ir ketina apskųsti nuosprendį, teigdamas, kad šioje byloje „nėra nieko aiškaus ir vienareikšmio“.
Kita iliustracija – 2024 m. raketų konkursas. Trys įmonės pasiūlė 4 200, 4 600 ir 5 100 dolerių už vienetą kainas; visi trys pasiūlymai buvo identiški gaminiai, pagaminti toje pačios Turkijos gamykloje tos pačios bendrovės. Pirkimų agentūra pasirinko brangiausią pasiūlymą pateikusią įmonę – Czechoslovak Group dukterinę įmonę. Dėl to Ukraina permokėjo apie 130 mln. dolerių. Apskritai atmetus pigesnius konkursinius pasiūlymus patirta apie 126 mln. dolerių nuostolių.
Trečias atvejis susijęs su Soviet-pattern raketų iš Serbijos gamintojo pirkimu 2024 m. Kadangi Serbija palaiko draugiškus santykius su Rusija, buvo naudotasi tarpininkais. Vyriausybė pasirašė sutartį su Ukrainos valstybės įmone „Spetstekhnoexport“, nepaisant jos ankstesnių neįvykdytų sutarčių istorijos. Auditoriai konstatavo, kad „Spetstekhnoexport“ neturėjo reikiamos Serbijos eksporto licencijos; vietoj jos buvo panaudotas Ukrainos karinės žvalgybos garantinis raštas, kurio teisinį pagrindą auditoriai abejoni. Tada buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas siekė pašalinti tarpininkus ir pasiūlė, kad amerikiečių įmonė „Regulus Global“ dirbtų tiesiogiai su valstybės pirkimų agentūra.
Auditas taip pat nustatė, kad 7 iš 10 pagrindinių Ukrainos karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nepaisant vykstančių baudžiamųjų tyrimų dėl sukčiavimo, neįvykdytų ankstesnių sutarčių ar vadovų arešto už korupciją. Iš viso 18 bendrovių gavo naujų sutarčių nepaisant neįvykdytų ankstesnių sutarčių; šešios iš jų istorijoje neįvykdė nė vienos sutarties. Vienoje iš nesėktočio sutarčių bent 100 mln. dolerių išankstinio apmokėjimo tebėra įmonių ginčo objektas.
Pažymėtina, kad brokuotų minosvaidžio sviedinių skandalą pirmiausia atskleidė Ukrainos naujienų svetainė Censor.net. Tyrimo duomenimis, neaišku, ar Ukrainos gynybos pirkimų agentūra reagavo į audito išvadas.
Kontekstas
Gynybos pirkimų agentūra yra Ukrainos valstybinė institucija, atsakinga už ginkluotės ir karinių prekių pirkimą. Serbija palaiko draugiškus santykius su Rusija, o tai apsunkina tiesioginius Soviet-patterns šaudmenų pirkimus iš Serbijos gamintojų. Czechoslovak Group yra Čekijoje registruota gynybos grupė, kurios dukterinė įmonė laimėjo minėtą raketų konkursą.