Rusija surengė masinį raketų ir dronų antskrydį Kyjive – žuvo mažiausiai du žmonės
Rusijos pajėgos naktį iš rugsėjo 7 į 8 dieną surengė masinį kombinuotą raketų ir dronų antskrydį Kyjive, praėjus vos kelioms dienoms po JAV specialiųjų pasiuntinių vizito. Ukrainoje buvo smogta dešimtimis raketų, tarp jų balistinėmis ir sparnuotosiomis, bei 166 smūginiais bepiločiais orlaiviais. Ukraina pranešė apie mažiausiai du žuvusiuosius (abu Solomjanskio rajone), dešimtis sužeistųjų ir gaisrus mažiausiai penkiuose sostinės rajonuose. Lenkija reaguodama pakilde karinę aviaciją. Ukrainoje pareigūnai susiejo smūgį su diplomatinių pastangų žlugdymu.
Pagrindiniai faktai
- Rusija atakavo dešimtimis raketų – balistinėmis, sparnuotosiomis, priešlaivinėmis – ir 166 smūginiais dronais (dauguma – reaktyviniai „Shahed“).
- Iki 08:30 Ukrainos PVO numušė arba nuslopino 175 oro taikinius: 2 balistines raketas, 31 sparnuotąją raketą „Kh-101“/„Iskander-K“ ir 142 dronus.
- 08:20 duomenimis, Kyjive žuvo mažiausiai 2 žmonės, 10 buvo sužeista; vėliau sužeistųjų skaičius augo iki 16–25.
- Gaisrai ir griovimo nuolaužos fiksuoti mažiausiai penkiuose Kyjivo rajonuose: Holosiivskio, Solomjanskio, Darnickio, Podilsko ir Dniprovskio.
- Antskrydis surengtas iškart po JAV prezidento specialiųjų pasiuntinių Stivo Vitkofo ir Džerado Kušnerio vizito – jie Kyjive lankėsi rugsėjo 6 d., o buvo paskelbta trijų dienų abipusė sostinių apšaudymo pauzė.
- Rugsėjo 8 d. naktį Lenkija pakilde karinę aviaciją ir parengė oro gynybos sistemas – priemonės apibūdintos kaip prevencinės, ypač pasienyje su Ukraina.
- Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha teigė, kad Rusija smogė „iškart pasitraukus JAV pasiuntiniams“, ir paragino partnerius perduoti ukrainiečiams raketų-perėmėjų.
Kodėl tai svarbu
Tai – didžiausias kombinuotas raketų ir dronų smūgis per visą karą, surengtas iškart po JAV diplomatinių pastangų vizito Kyjive, kas pakirto trijų dienų abipusę sostinių apšaudymo pauzę. Ataka pareikalavo civilių aukų, sugriovė gyvenamuosius namus, mokyklą, prekybos centrą, televizijos kanalo patalpas, metro stoties fasadą ir vaistų sandėlį, o Lenkijos sprendimas pakilde karinę aviaciją pademonstravo NATO teritorijos saugumo riziką. Ukrainos pareigūnai smūgį panaudojo kaip politinį argumentą reikalauti papildomų raketų-perėmėjų, griežtesnių sankcijų ir „rusų namų“ uždarymo Europoje.
Kas nutiko
Rusijos kariuomenė naktį iš rugsėjo 7 į 8 d. pradėjo masinį kombinuotą antskrydį prieš Ukrainą, daugiausia prieš Kyjivo ir Odesos sritis. Pagal Ukrainos oro pajėgų duomenis, nuo 18:00 rugsėjo 7 d. paleistos priešlaivinės „Oniks“, balistinės „Iskander-M“, S-400 ir KN-23, 32 sparnuotosios „Kh-101“ (keltos iš strateginių bombonešių Tu-95MS ir Tu-160MS) bei 166 smūginiai dronai, tarp jų reaktyviniai „Shahed“ ir „Parodia“ imitatoriai. Iki 08:30 Ukrainos PVO numušė ar nuslopino 175 taikinius: 2 balistines raketas, 31 sparnuotąją raketą ir 142 dronus. Tačiau smūgiai smogė 29 lokacijose, o numuštų taikinių nuolaužos krito dar 9 vietose. Kyjive sprogimai girdėti beveik penkias valandas, o „raudono“ lygio oro pavojaus signalas sostinėje tęsėsi 8–10 valandų. Žiniasklaidos duomenimis, aukų ir sužeistųjų skaičius augo visą dieną: ryte pranešta apie 2 žuvusiuosius ir 10 sužeistųjų, vėliau – 3 žuvusiuosius ir 16–19 sužeistųjų, o vakare meras Vitalijus Klyčko nurodė 5 žuvusiuosius ir 23–29 sužeistuosius. Daugiausia aukų patyrė Solomjanskio rajonas; ten penkių aukštų gyvenamajame name buvo įstrigę žmonės, 10 jų išgelbėta, dar vienas ligoninę pasiekė iki gelbėtojų atvykimo. Holosiivskio rajone balistinė raketa smogė 26 aukštų negyvenamą pastatą 23-ajame aukšte, apgadinta 16 aukštų gyvenamojo namo ir dviems įstrigusiems bute gyventojams prireikė evakuacijos; užsiliepsnojo garažas, ugnis persimetė į verslo centrą ir privačios mokyklos teritoriją. Gaisrai fiksuoti Podilsko, Darnickio ir Dniprovskio rajonuose, kur degė sandėliai, garažai ir automobiliai. Smūgio banga pažeidė „Tarasos Ševčenka“ metro stoties fasadą. Bendrai Kyjive sugriauta daugiau kaip 50 objektų – tarp jų daugiabučiai, bendrabutis, mokykla, poliklinika, parduotuvės, degalinė, „Varus“ prekybos centras Solomjanskio rajone, TV kanalo „My – Ukraina“ biuras ir televizijos teletilto „Jedyni Novyny“ transliavimo metu. Ukrainoje taip pat smogta Odesos srities rinkai (sužeistas apsaugininkas), Charkove (2 sužeistieji, apgadintas daugiaaukštis), Zaporožės ir Dnipropetrovsko srityse. Ryte Sumų srityje dronai atakavo keleivinį traukinį „Kyjivas–Sumai“; nukentėjo lokomotyvas, evakuoti keleiviai, aukų išvengta. Daugiau kaip 300 gelbėtojų ir policininkų dirbo septyniose Kyjivo vietose; sprogmenų technikai Dniprovskio rajone iš numuštos raketos fragimento ištraukė apie 50 kg sprogstamosios medžiagos. Lenkijos operatyvinė vadavietė kilde šalies karinę aviaciją ir parengė oro gynybos sistemas kaip prevencinę priemonę pasienyje su Ukraina; avarinio perspėjimo pranešimus gavo Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojai, o Liublino oro uostas laikinai sustabdė skrydžius.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja politinį smūgio laiką: ataka pradėta praėjus vos dviem dienoms po to, kai rugsėjo 6 d. Kyjive lankėsi JAV specialieji pasiuntiniai Stivas Vitkofas ir Džaredas Kušneris, kurie prieš tai rugsėjo 5 d. derybose susitiko Vladimiru Putinu Maskvoje. Buvo paskelbta trijų dienų abipusė sostinių apšaudymo pauzė, o Ukraina sutiko susilaikyti nuo smūgių Maskvai iki pirmadienio pabaigos tikėdamasi analogiško žingsnio iš Maskvos. URM vadovas Andrijus Sybiha ataką tiesiogiai susiejo su pasiuntinių išvykimu, o prezidentas Zelenskis pabrėžė, kad ji buvo tyčia suplanuota padaryti kuo daugiau žalos gyvybėms. Vidaus reikalų ministras Ihoras Vyhivskis nurodė, kad Kyjive sugriauta daugiau kaip 50 objektų. Ukrainos šaltiniai detaliai aprašė gelbėjimo operacijas – 10 išgelbėtųjų iš penkių aukštų namo Solomjanskio rajone, 13 išgelbėtųjų visoje sostinėje, evakuotus žmones iš 16 aukštų namo Holosiivskio rajone – ir smūgio pasekmes civilinei infrastruktūrai. Pareigūnai sykiu pabrėžė, kad labiausiai trūksta priemonių perimti balistines raketas, pristatė tą dieną suplanuotus susitikimus dėl antiraketinės sistemos „FREYJA“ ir kreipėsi į Vakarų partnerius su raginimais perduoti raketų-perėmėjų net ir tų, kurių galiojimo laikas baigiasi, bei Europoje uždaryti Rusijos įtakos tinklus – „rusų namus“. Ukrainos žiniasklaida taip pat fiksavo tarptautinės paramos ženklų: Lenkijos karinės aviacijos pakilimą, ES ambasadorės Kyjive Katarinos Maternovos pranešimą apie praleistą naktį slėptuvėje bei raginimą nutraukti finansavimą „rusų karo mašinai“.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinės žiniasklaidos (agentūros AP/Reuters per AZ šaltinius, JAV, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos žiniasklaida) antraštėse daugiausia dėmesio skyrė civilių aukoms, abipusės sostinių apšaudymo pauzės laužymui ir eskalacijos rizikai po JAV pasiuntinių vizito. Pranešimuose cituoti Ukrainos pareigūnų duomenys apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tačiau, skirtingai nei Ukrainos spaudoje, tarptautiniai šaltiniai nepateikė tokios detalios informacijos apie atskirus sostinės rajonus. Užsienio žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos pareigūnų teiginius, kad prieš JAV delegacijos atvykimą Rusią buvo smogusi Boryspilio ir Žulianio oro uostų kilimo ir tūpimo takams. Pagrindinis tarptautinis akcentas – smūgio politinis signalas: ataka įvyko iškart po diplomatinių vizitų, todėl vertinama kaip Rusijos spaudimas tiek Ukrainai, tiek JAV pastangoms derybomis užbaigti karą.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose išsiskyrė duomenys apie aukas Kyjive: pradiniai pranešimai nurodė 2 žuvusiuosius ir 6–10 sužeistųjų, vėliau sužeistųjų skaičius augo iki 16–25, o žuvusiųjų – iki 3–5. Skirtinguose pranešimuose nukentėjusių Kyjivo rajonų skaičius nurodytas keturi, penki arba septyni, priklausomai nuo vertinimo laiko. Stebėsenos kanalai pateikė skirtingus balistinių raketų skaičiaus vertinimus – „daugiau nei dešimt“ arba „daugiau nei dvidešimt“. „Raudono“ lygio oro pavojaus trukmė Kyjive taip pat varijavo – 8 arba 10 valandų.
Kontekstas
Nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. Kyjivas buvo beveik nenutrūkstamai atakuojamas dronais. Rugsėjo 5 d. JAV specialieji pasiuntiniai Stivas Vitkofas ir Džaredas Kušneris Maskvoje susitiko su Vladimiru Putinu, o rugsėjo 6 d. pirmą kartą atvyko į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vizito metu buvo paskelbta trijų dienų abipusė sostinių apšaudymo pauzė; Ukraina įsipareigojo susilaikyti nuo smūgių Maskvai iki pirmadienio pabaigos, tikėdamasi analogiško Rusijos žingsnio. Pasiuntiniai Kyjivą paliko rugsėjo 6 d. vakare; masinis Rusijos smūgis smogė netrukus po to.