Ukrainos delegacija vyksta į JAV derybų su Witkoffu ir Kushneriu spalio 9–10 d.
Spalio 8 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos delegacija spalio 9–10 d. vyks į Jungtines Valstijas derybų su JAV specialiaisiais pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Tą pačią dieną JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu Graikijos leidiniui Kathimerini pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas yra „strateginėje aklavietėje“ ir kad diplomatinis sprendimas šiuo metu yra „nepasiekiamas“. Zelenskis, lankydamasis Prylukuose – mieste, kurį spalio 7 d. paveikė Rusijos raketos smūgis, – atmetė šį vertinimą ir paragino Vašingtoną didinti spaudimą Rusijai, uždaryti jos ekonomiką, įvesti sankcijas jos ginklų sektoriui ir suteikti Ukrainai prieigą prie Starlink sistemų.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 9 d. Ukrainos delegacija JAV susitinka su specialiaisiais pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu; derybos truks dvi dienas.
- Spalio 8 d. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu Kathimerini pavadino karą „strategine aklaviete“ ir diplomatinį sprendimą pavadino „nepasiekiamu“.
- Rubio teigė, kad derybos stringa, nes Rusija reikalauja visiškos Donecko srities kontrolės – sąlygos, kurią Ukraina atmeta.
- Zelenskis atmetė „aklavietės“ vertinimą ir paragino JAV uždaryti Rusijos ekonomiką, įvesti sankcijas jos ginklams bei suteikti Ukrainai prieigą prie Starlink virš Rusijos teritorijos.
- Ukrainos delegaciją sudaro Kyrylas Budanovas, Serhijus Kyslycja, Davydas Arachamija ir Rustemas Umerovas; tikimasi, kad prie derybų prisijungs Europos nacionalinio saugumo patarėjai bei ES ir NATO atstovai.
- Spalio 7 d. Rusijos raketa pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą Prylukuose; aukų skaičius šaltiniuose skiriasi – vieni nurodo 19 žuvusiųjų, kiti – 22 (abu skaičiai įskaito 5 vaikus).
- Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija sutinka su Rubio vertinimu, jog šiuo metu nėra perspektyvų diplomatiniams sprendimams.
Kodėl tai svarbu
Derybos sušaukia Ukrainos ir JAV atstovus akivaizdoje atviro ginčo dėl to, ar karo diplomatinis sprendimas dar įmanomas – Zelenskis viešai atmeta „aklavietės“ sąvoką ir reikalauja griežtesnio JAV spaudimo Rusijai. Tikimasi, kad derybose dalyvaus Europos nacionalinio saugumo patarėjai bei ES ir NATO atstovai, o vizitas traktuojamas kaip parengiamasis etapas galimam trimsėsiam Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimui, kuris, anot šaltinių, galėtų vykti spalio antrąją pusę. Derybos vyksta iškart po Rusijos raketos smūgio Prylukuose, kuriame žuvo civilių gyventojų – tai dar labiau didina spaudimą Kijevui išsiderėti konkrečių gynybinių ir diplomatinių rezultatų.
Kas nutiko
Spalio 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Prylukuose (Černihivo sritis) kartu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Ed Milibandu, pranešė, kad Ukrainos delegacija spalio 9–10 d. vyks į Jungtines Valstijas derybų su Amerikos atstovais. Tą pačią dieną JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu Graikijos leidiniui Kathimerini pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas pasiekė „strateginę aklavietę“ ir kad diplomatinis jo užbaigimas šiuo metu yra „nepasiekiamas“. Pasak Rubio, aklavietę galima įveikti tik dviem būdais – derybomis arba eskalacija; jis nurodė, kad Rusija reikalauja visiškos Donecko srities kontrolės – sąlygą, kurią Ukraina atmeta kaip nepriimtiną. Rubio taip pat perspėjo apie artėjančios žiemos riziką Ukrainos energetikai, koordinuotus dronų atakas Juodojoje jūroje bei galimas sabotažo operacijas kaimyninėse šalyse, galinčias peraugti į platesnį regioninį konfliktą. Zelenskis atmeta „aklavietės“ vertinimą ir sako, kad Ukraina „nėra diplomatiniame aklavietėje“. Jis paragino Vašingtoną uždaryti Rusijos ekonomiką, įvesti sankcijas jos ginklų sektoriui ir suteikti Ukrainai prieigą prie Starlink sistemų, įskaitant virš Rusijos teritorijos, teigdamas, kad pakankamas spaudimas per du tris mėnesius priverstų Putiną derėtis. Ukrainos delegaciją sudaro Kyrylas Budanovas (Prezidento kanceliarijos vadovas), Serhijus Kyslycja (pirmasis jo pavaduotojas), Davydas Arachamija (frakcijos „Tarnas liaudžiai“ vadovas) ir Rustemas Umerovas (Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas). JAV derybų pusę atstovaus specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris; tikimasi, kad derybose dalyvaus ir Europos nacionalinio saugumo patarėjai bei ES ir NATO atstovai. Vizitas traktuojamas kaip pasiruošimas galimam trimsėsiam susitikimui. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė sutinkantis su Rubio vertinimu.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Dauguma Ukrainos žiniasklaidos pranešimų Rubo „strateginės aklavietės“ vertinimą susieja su Zelenskio viešu atmetimu ir vizitu, ypatingą dėmesį skiriant Prylukų smūgiui bei Zelenskio raginimams sugriežtinti sankcijas, nutraukti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija ir suteikti prieigą prie Starlink. Ukrainos šaltiniai detaliai aprašo delegacijos sudėtį, dviejų dienų tvarkaraštį, planuojamą susitikimą su Witkoffu ir Kushneriu bei laukiamą Europos nacionalinio saugumo patarėjų atvykimą, vizitą pateikdami kaip pasiruošimą galimam trimsėsiam susitikimui. Akcentuojamas Zelenskio pareiškimas „mes nesame diplomatiniame aklavietėje“ ir jo įspėjimas, kad JAV negali vienu metu derėtis dėl ekonominių projektų su Rusija ir kartu teigti, kad derybos stringa. Kremliaus sutikimas su Rubio vertinimu Ukrainos žiniasklaidoje pateikiamas kaip Maskvos nesidomėjimo rimtomis derybomis įrodymas.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė (šiuo atveju – Azerbaidžano agentūros) žiniasklaida apsiriboja siauresniu dėmesiu: Zelenskio pranešimu apie vizitą ir Rubo „nematyti perspektyvų“ vertinimu, be detalesnio konteksto apie delegacijos sudėtį, planuojamą Europos dalyvavimą ar Prylukų smūgį, kuriuos plačiai nušviečia Ukrainos žiniasklaida. Angliškos naujienų agentūros perduoda tik JAV pareiškimo esmę ir planuojamą Ukrainos atsaką, mažiau akcentuodamos esminius Kijevo ir Vašingtono nesutarimus dėl derybų būklės vertinimo.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi Prylukų smūgio aukų skaičius: vieni nurodo 19 žuvusiųjų (įskaitant 5 vaikus), kiti – 22 žuvusiuosius (taip pat su 5 vaikais). Taip pat nesutariama dėl Rustemo Umerovo pareigų: dalis šaltinių jį vadina Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu, kiti – Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi.
Kontekstas
Spalio 7 d. rytą Rusijos raketa smogė penkių aukštų gyvenamajam namui Prylukuose (Černihivo sritis); mieste paskelbtas trijų dienų gedulas. Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 22 d. Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos parašose, aptarė galimybę sudaryti paliaubas. Žiniasklaida pranešė, kad JAV spalį Abu Dabyje rengia galimą susitikimą su Ukrainos ir Rusijos atstovais dėl dalinių paliaubų, įskaitant abipusį susilaikymą nuo smūgių energetikos infrastruktūrai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad Ukraina gavo keturis paliaubų pasiūlymus – iš Indijos, Turkijos, Egipto ir JAV – ir yra atvira įvairiems formatams. Kremliaus atstovas tokius raginimus pavadino „daugiausia retorika“ ir teigė, kad Rusija pasisako už „visapusišką susitarimą“.