Trampo administracija svarsto ekonomikos sandorius su Rusija dar prieš karo pabaigą

Kodėl tai svarbu

Šis pranešimas rodo galimą JAV politikos poslinkį – ekonominiais sandoriais su Rusija siekiama paskatinti Maskvą siekti taikos dar prieš karo pabaigą. Tai reikšmingai skiriasi nuo anksčiau viešai skelbtos Trampo pozicijos, kad verslo sandoriai su Rusija nebus sudaromi, kol karas neišspręstas. Toks poslinkis gali sumažinti Vašingtono spaudimą Kremliui ir padidintiemsiančią spaudimą Kyjivui teritorijų klausimu. Tuo pat metu Kongresas žengia priešinga kryptimi – Atstovų rūmai patvirtino griežtas sankcijas, kurias Trumpas ketina pasirašyti, sudarydami „lazdelės ir morkos" politiką. Neišspręstas teritorijų klausimas, kuriame Rusija reikalauja kontrolės, o Ukraina nesitraukia, išlieka pagrindine kliūtimi taikos derybose.

Kas nutiko

The New York Times pranešė, kad Trampo administracija svarsto atskiras ekonomines ir verslo sutartis su Rusija dar prieš Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą. Šaltiniai administracijoje nurodė, kad Vašingtonas gali siekti atskirų susitarimų su Maskva, neatsižvelgiant į tai, ar pavyks pasiekti visapusišką paliaubų susitarimą. Aptariamos sritys – energetika, investicijos, retos žemės rūdos, aliuminis, Arkties projektai ir JAV kompanijų dalyvavimas parduodant Rusijos gamtines dujas Europai. Konkrečios sutartys dar nepaskelbtos viešai.

Administracijoje nėra vieningos pozicijos: dalis pareigūnų perspėja, kad ekonominės paskatos Maskvai gali sumažinti JAV svertus spausti Kremlių. Vienas amerikietiškasis pareigūnas teigė, kad tokie sandoriai parodytų rimtumą dėl santykių su Rusija atnaujinimo ir sukurtų paskatas Rusijos elitui siekti taikos. Tuo pat metu Vašingtonas svarsto ir tolesnius ribojimus Rusijos ekonomikai.

Rugsėjo 5 d. JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Vladimiru Putinu Kremliuje. Susitikimo metu Putinas pareiškė, kad per kelis mėnesius Rusijos pajėgos užims visą Donbasą ir kad Rusija ruošia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, siekdama sudaryti sąlygas itin sunkiai žiemai. Kushneris atsakė: „Su visa pagarba, jūs mums tą patį sakėte prieš metus. Kokie šansai, kad po metų grįšime čia ir vėl išgirsiu tą patį?" Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Juris Ušakovas po susitikimo sakė, kad ekonomikos klausimai ir potencialūs dideli Rusijos ir JAV projektai buvo aptarti išsamiai.

Rugsėjo 6 d. Witkoffas ir Kushneris išvyko į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Po grįžimo į JAV rugsėjo 8 d. Trumpas kalbėjosi su Putinu, tačiau neskambino Zelenskiui. Rugsėjo 9 d. po „nuostabaus pokalbio" su Putinu Trumpas sakė, kad Putinas esąs pasiruošęs taikos susitarimui, ir išreiškė viltį, kad Zelenskis taip pat sutiks.

Tuo pat metu JAV Atstovų rūmai patvirtino vėlyvojo senatoriaus Lindsey Grahemo vardu pavadintą sankcijų įstatymo projektą, suteikiantį prezidentui teisę įvesti iki 100 % muitus šalims, perkančioms Rusijos naftą ar dujas, ir taikyti sankcijas Rusijos pareigūnams, verslininkams bei finansų įstaigoms. Trumpas pareiškė pasirašysiąs įstatymą. Vienas iš pagrindinių šalininkų respublikonas Michaelas McCallas teigė, kad įstatymas paralyžuos Rusijos karo mašiną.

Pagrindinė kliūtis taikos derybose išlieka teritorijų klausimas: Putinas reikalauja Rusijos kontrolės Ukrainos teritorijose, kurias Maskva laiko savomis, o Ukraina nesutinka iš ten traukti savo pajėgų.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida šį poslinkį nuosekliai pristato kaip reikšmingą nukrypimą nuo anksčiau Trampo viešai skelbtos pozicijos, jog verslo sandoriai su Rusija nebus sudaromi, kol neišspręstas karo klausimas; dalis leidinių pokyčius tiesiogiai vadina Rusijos „nuraminimu". Ukrainos šaltiniai pabrėžia teritorinę raudonąją liniją – Putino reikalavimą kontroliuoti dalį Ukrainos teritorijų, kuriems Kyjivas nesutinka – ir cituoja buvusį Ukrainos ambasadorių JAV Valerijų Čalį, vadovų susitikimą Ukraina–JAV–Rusija formatu vadinantį nerealiu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigia, kad vienas pagrindinių galimų Zelenskio ir Trampo susitikimo rezultatų galėtų būti smūgių prieš energetiką ir jūroje nutraukimas. Lygiagrečiai Ukrainos žiniasklaida atkreipia dėmesį į atskirą JAV paramos kryptį – DFC finansavimą Vodafone Ukraine telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimui ir energijos kaupimo sistemų (200 MW / 400 MWh, šešios aikštelės), kurios, Ukrainos Ekonomikos ministerijos vertinimu, dviem valandoms galėtų užtikrinti elektros energiją 600 tūkst. namų ūkių.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaida (per Ukrainos leidinius, kurie cituoja The New York Times) pagrindinį dėmesį skiria JAV politikos svarstymams Trampo administracijoje ir strateginei logikai naudoti ekonomines paskatas kartu su sankcijų spaudimu, cituojant JAV pareigūnus apie „morkas ir lazdeles" bei Rusijos elito įtikinėjimą. Tarptautiniai šaltiniai pabrėžia vidinius nesutarimus administracijoje, kai dalis pareigūnų įspėja, kad ekonominės paskatos dar prieš karo pabaigą gali susilpninti JAV spaudimą Kremliui. Akcentuojamas JAV pasiuntinių maršrutas – Witkoffo ir Kushnerio susitikimai su Putinu Maskvoje ir Zelenskiu Kyjive – o siūlomi sandoriai pristatomi kaip galimas atvėrimas JAV ir Rusijos santykių atnaujinimui, o ne kaip Rusijos „nuraminimas".

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose skiriasi galimų JAV ir Rusijos ekonominių sandorių priežasčių ir pobūdžio interpretacija: vieni akcentuoja JAV rimtumą atnaujinant santykius ir paskatas Rusijos elitui siekti taikos, kiti pokyčius vadina „Rusijos nuraminimu" ir nukrypimu nuo ankstesnio Trampo pažado nedaryti verslo su Rusija, kol neišspręstas karas. Taip pat skiriasi požiūris į vadovų susitikimo tikrovę: Ukrainos užsienio reikalų ministras įžvelgia galimybę pasiekti konkrečių rezultatų – smūgių prieš energetiką ir jūroje nutraukimą – o buvęs Ukrainos ambasadorius JAV vadovų susitikimą Ukraina–JAV–Rusija formatu vadina nerealiu, teigdamas, kad Maskva siekia tik Ukrainos kapituliacijos.

Kontekstas

Rugsėjo 5 d. JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Vladimiru Putinu Kremliuje, o rugsėjo 6 d. – su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive. Maskvoje Putinas pareiškė, kad Rusijos pajėgos per kelis mėnesus užims visą Donbasą ir kad Rusija rengia smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą prieš sunkią žiemą; Kushneris atsakė, kad Putinas tą patį sakė prieš metus. Po pasiuntinių grįžimo Trampas rugsėjo 8 d. kalbėjosi su Putinu, tačiau neskambino Zelenskiui; rugsėjo 9 d. po „nuostabaus pokalbio" Trampas teigė, kad Putinas esąs pasiruošęs taikos susitarimui. Prieš praėjusių metų Aliaskos susitikimą su Putinu Trumpas viešai sakė, kad JAV nesudarys verslo sandorių su Rusija, „kol neišspręsime karo" – dabartinis svarstymas laikomas nukrypimu nuo šios pozicijos. Aptariamos galimos bendradarbiavimo sritys: energetika, investicijos, retos žemės rūdos, aliuminis, Arkties projektai ir JAV kompanijų dalyvavimas parduodant Rusijos dujas Europai. Lygiagrečiai JAV Tarptautinės plėtros finansų korporacija (DFC) finansuos Vodafone Ukraine telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimą ir energijos kaupimo sistemų (200 MW / 400 MWh) portfelį šešiose Ukrainos aikštelėse.