JAV ir Rusijos pareigūnai derasi dėl amerikiečių investuotojo įtraukimo į „Nord Stream“ atkūrimą
JAV specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris ir artimas Vladimiro Putino patarėjas Kirilas Dmitrijevas per pastarąsias savaites susitiko Maskvoje ir Niujorke derėtis dėl galimybės pritraukti amerikietišką investuotoją „Nord Stream“ dujotiekiams atkurti. Baltieji rūmai tvirtina, kad neseniai konkrečių derybų dėl „Nord Stream“ nebuvo, o Vokietija pareiškė prieštaraujanti bet kokiam vamzdynų atnaujinimui. Dujotiekiai tebėra pažeisti po 2022 m. rugsėjo povandeninių sprogimų ir yra JAV bei ES sankcijų sąraše.
Pagrindiniai faktai
- Derybose dalyvavo JAV specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris ir Kremliaus patarėjas Kirilas Dmitrijevas; jie pastarosiomis savaitėmis susitiko Maskvoje ir Niujorke.
- JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų panaikinti arba sušvelninti amerikietiškas sankcijas, tačiau tai taptų sunkiau, jei Demokratų partija laimės Kongreso rinkimuose lapkritį.
- „Nord Stream“ vamzdynai yra JAV ir ES sankcijų sąraše, todėl bet koks tiekimo atnaujinimas dabartinėmis sąlygomis būtų neteisėtas.
- Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerija pareiškė, kad Berlynas rado alternatyvių tiekėjų ir bet kokiam atnaujinimui reikėtų federalinės vyriausybės pritarimo, kurio ji nesuteiks.
- Kushneris laiko verslo sandorius svarbiausiu taikos atkūrimo veiksniu ir tikisi, kad amerikiečių investuotojai uždirbtų iš energijos tiekimo Europai po karo pabaigos.
- 2022 m. rugsėjį „Nord Stream“ vamzdynai buvo pažeisti per seriją povandeninių sprogimų; prieš 2022 m. vasario invaziją Vokietija daugiau nei pusę dujų pirko iš Rusijos per šiuos vamzdynus.
Kodėl tai svarbu
Jei šios derybos baigtųsi sandoriu, tai reikštų esminį Vakarų energetinės politikos Maskvos atžvilgiu atsukimą atgal – bent dalies „Nord Stream“ atkūrimą po 2022-ųjų invazijos. Tai tiesiogiai susiję su platesne JAV ir Rusijos santykių normalizavimo bei pastangomis baigti karą Ukrainoje linija, įskaitant galimą Lukoil aktyvų Europoje išpardavimą. Net jei Vašingtonas vienašališkai panaikintų sankcijas, Vokietija ir kitos Europos valstybės tvirtai priešinasi bet kokiam vamzdyno atnaujinimui. Be to, JAV sankcijų režimo pokyčius galėtų apsunkinti Demokratų pergalė Kongreso rinkimuose lapkritį.
Kas nutiko
JAV ir Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis vedė derybas dėl galimybės pritraukti amerikietišką investuotoją „Nord Stream“ dujotiekiams atkurti. JAV pusėje derybose dalyvavo specialusis prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys ir jo žentas Jaredas Kushneris; Rusijos pusėje – artimas Vladimiro Putino patarėjas Kirilas Dmitrijevas. Šaltiniai praneša, kad Kushneris ir Dmitrijevas susitiko Maskvoje ir Niujorke, tačiau lieka neaišku, kiek konkrečiai „Nord Stream“ klausimas buvo svarstomas kiekviename susitikime – temų sąraše jis tebėra. Baltieji rūmai tvirtina, kad konkrečių pastarųjų derybų dėl „Nord Stream“ nebuvo, bet nurodė, kad bet kokie sandoriai su Rusija privalo būti derinami su JAV Tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir JAV iždo departamentu bei privalyti būti naudingi Amerikos mokesčių mokėtojams ir bendrovėms. Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerija atsakė, kad „Nord Stream“ ir rusų dujos yra Europos sankcijų sąraše, kad Berlynas rado alternatyvius tiekimo šaltinius, ir bet kokiam vamzdynų atnaujinimui reikėtų federalinės vyriausybės pritarimo, kurio ši nenorėtų suteikti. Dmitrijevas praėjusį mėnesį taip pat susitiko su JAV energetikos departamento ir iždo departamento atstovais, o rugsėjo 24 d. Niujorke kalbėjosi su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Kushneriu. Pranešama, kad tuo pačiu metu Kushneris ir Dmitrijevas svarstė Rusijos energetikos kompanijos „Lukoil“ aktyvų – nuo naftos perdirbimo gamyklų iki degalinių Europoje ir kituose regionuose – pardavimą konsorciumui, kurį sudarytų DFC ir investuotojai iš Kataro bei Jungtinių Arabų Emyratų, JAV atšaukus sankcijas.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaidos portaluose ši istorija pateikiama kaip potencialus Vakarų energetinės politikos Maskvos atžvilgiu apgręžimas ir platesnio JAV ir Rusijos suartėjimo bei galimo sankcijų palengvinimo „Lukoil“ ir kitiems Rusijos aktyvams Europoje kontekstas. Akcentuojama, kad Dmitrijevas yra artimas Kremliaus patarėjas, ir JAV pareigūnų derybos su juo dėl strateginės energetikos infrastruktūros vertinamos kaip politiškai jautrios. Taip pat pabrėžiama, kad net ir esant daliniam JAV sankcijų sušvelninimui, Vokietija ir kitos Europos šalys tvirtai prieštarauja „Nord Stream“ atkūrimui – tai apribotų bet kokio sandorio įgyvendinimą.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai iš esmės sutaria, kad Kushneris ir Dmitrijevas artimiausiu metu susitiko tiek Maskvoje, tiek Niujorke ir kad tarp JAV ir Rusijos vyksta platesnės derybos dėl galimo „Nord Stream“ vamzdynų investuotojo. Tačiau pasitaiko reikšmingų neatitikimų: viena vertus, patys Baltieji rūmai tvirtina, kad jokių pastarųjų konkrečių derybų dėl „Nord Stream“ nebuvo – prieštaravimas, kurį fiksavo visi aštuonios Ukrainos žiniasklaidos priemonės, remdamosi „Reuters“ šaltiniais; kita vertus, „Reuters“ šaltiniai pasakoja, kad tema tebėra darbotvarkėje. Taip pat skiriasi vertinimai, kiek konkrečiai „Nord Stream“ klausimas buvo svarstomas kiekviename iš Kushnerio ir Dmitrijevo susitikimų – dalis pranešimų pateikia temą kaip aktyviai deramą, kiti pabrėžia, kad detales lieka neaiškios.
Kontekstas
Prieš Rusijos 2022 m. vasario mėnesio invaziją į Ukrainą Vokietija daugiau nei pusę savo dujų pirko iš Rusijos per du „Nord Stream“ dujotiekius. Po to, kai Maskva apribojo dujų tiekimą Europai, vamzdynai buvo konservuoti, o 2022 m. rugsėjį – per seriją povandeninių sprogimų – smarkiai pažeisti. „Nord Stream“ valdančios bendrovės 51 proc. priklauso „Gazprom“, 31 proc. – dviem Vokietijos bendrovėms, likusi dalis – Prancūzijos ir Nyderlandų akcininkams; pranešama, kad Vokietijos bendraturčiai siekia išlaikyti savo dalis, jei „Gazprom“ nuspręstų parduoti. Dmitrijevas praėjusį mėnesį susitiko su JAV energetikos departamento ir iždo departamento atstovais, o rugsėjo 24 d. Niujorke – su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Kushneriu. Akcentuojama, kad bet koks „Nord Stream“ atkūrimas susidurtų su rimtomis kliūtimis: vamzdynai yra tiek JAV, tiek ES sankcijų sąrašuose, o Vokietijos politinė pozicija prieštarauja bet kokiam atnaujinimui, nepaisant kai kurių Rusijos patarėjų, tokių kaip Dmitrijevas, pastangų jį grąžinti.