Europos lyderiai viešai ruošiasi galimai Rusijos grėsmei NATO šalyse
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas įspėjo, kad Rusija artimiausiu metu gali paleisti dronus ar raketas prieš Ukrainą palaikančias NATO šalis. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiuos įspėjimus pavadino pagrįstais, o Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas paragino piliečius morališkai pasiruošti galimiems incidentams. Tuo metu du NATO diplomatai teigė, kad sąjungininkės negavo oficialios naujos žvalgybinės informacijos ir nepakeitė grėsmės vertinimo.
Pagrindiniai faktai
- Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas įspėjo apie galimus Rusijos dronų ar raketų smūgius prieš Ukrainą palaikančias NATO šalis
- Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 18 d. sušaukė skubų partijų lyderių ir 2027 m. prezidento rinkimų kandidatų susitikimą dėl Ukrainos, Irano ir energetikos krizės
- Macronas Tusko įspėjimus pavadino „pagrįstais ir gerais faktais paremtais“
- Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas rugsėjo 17 d. paragino piliečius morališkai pasiruošti galimiems sabotažo ar Rusijos dronų incidentams
- NATO sąjungininkių lėktuvai numušė Rusijos droną virš Lietuvos, o Nyderlandų premjeras Robas Jettenas teigė, kad Tusko įspėjimus reikia vertinti labai rimtai
- Du NATO diplomatai teigė, kad sąjungininkės negavo oficialios naujos žvalgybinės informacijos ir nepakeitė grėsmės vertinimo
Kodėl tai svarbu
Keletas Europos valstybių ir vyriausybių vadovų viešai teigia, kad Rusijos karinis smūgis ar hibridinė operacija prieš NATO teritoriją yra tikėtina. Apie tai pranešama ne tik kaip apie abstrakčią grėsmę — lyderiai skelbia apie konkrečias atsargumo priemones: ligoninių parengtį, evakuacijos planų atnaujinimą, kritinės infrastruktūros apsaugos planus ir bendras karines pratybas. Šie pareiškimai daromi JAV žvalgybos vertinimų, kuriuose minima galima ribota Rusijos ataka prieš NATO šalį, kontekste.
Kas nutiko
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas įspėjo, kad Maskva gali greitu metu paleisti dronus ar raketas prieš NATO šalis, palaikančias Ukrainą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 18 d. sušaukė skubų partijų lyderių ir 2027 m. prezidento rinkimų kandidatų susitikimą dėl situacijos Ukrainoje, Irane ir energetikos krizės bei paskelbė naują kritinės infrastruktūros apsaugos planą. Macronas pavadino Tusko įspėjimus „pagrįstais ir gerais faktais paremtais“. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas rugsėjo 17 d. paragino piliečius morališkai pasiruošti galimiems incidentams, įskaitant sabotažą ir Rusijos dronus. Nyderlandų premjeras Robas Jettenas teigė, kad Tusko įspėjimus reikia vertinti labai rimtai. NATO pajėgos vykdo pratybas Baltijos regione, o Vokietijos ir Švedijos kariai penktadienį treniravosi netoli strategiškai svarbios Gotlando salos. NATO naikintuvai numušė Rusijos droną virš Lietuvos, o Rusijos laivas paleido signalines raketas Danijos karinio sraigtasparnio kryptimi. Vokietija kaltino įtariamą Rusijos šnipą dėl dronų atakos prieš Leipcigo oro uostą, o Lietuva atnaujino evakuacijos planus. Rugpjūčio pabaigoje CIA direktorius Johnas Ratcliffe'as vizito Maskvoje metu perspėjo Rusijos pareigūnus dėl eskalacijos. Rugpjūtį JAV žvalgyba įspėjo, kad Maskva planuoja ribotą ataką prieš NATO šalį artimiausiais metais. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva turi liepos mėnesio žvalgybos duomenų apie galimą „operaciją po svetima vėliava“. Tačiau du NATO diplomatai teigė, kad sąjungininkės negavo oficialios naujos žvalgybinės informacijos ir kol kas neėmė papildomų daugiašalių atsako priemonių. Minskas vykdė didelio masto karines pratybas netoli Lietuvos. Šios įtampos fone Maskva aštrino karo kalbą prieš Rusijos parlamento rinkimus, kuriuose tikimasi partijos, valdomos Vladimiro Putino, pergalės.
Kuo skiriasi pranešimai
Tarp šaltinių fiksuojamas aiškus vertinimų skirtumas: Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kalbėjo apie artėjančią realią Rusijos dronų ar raketų atakų prieš NATO šalis galimybę, o Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė turįs žvalgybos duomenų apie galimą „operaciją po svetima vėliava“. Tačiau du NATO diplomatai teigė, kad sąjungininkės negavo oficialios naujos žvalgybinės informacijos Aljanso viduje, ir NATO sąjungininkės iki šiol nepakeitė grėsmės vertinimo bei nesiėmė papildomų daugiašalių atsako priemonių.
Kontekstas
Įtampos fone Baltijos šalyse vyko NATO karinės pratybos, o Vokietijos ir Švedijos kariai treniravosi netoli Gotlando salos. Balandį–rugpjūtį JAV žvalgyba vertinimuose nurodė galimą ribotą Rusijos ataką prieš NATO šalį artimiausiais metais. CIA direktorius Johnas Ratcliffe'as vizito Maskvoje metai rugpjūčio pabaigoje perspėjo Rusijos pareigūnus dėl eskalacijos. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas rugsėjo 17 d. paragino piliečius morališkai pasiruošti galimiems incidentams, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 18 d. sušaukė skubų partijų lyderių susitikimą dėl Ukrainos, Irano ir energetikos krizės. Minskas vykdė didelio masto karines pratybas netoli Lietuvos, o Maskva aštrino karo kalbą prieš Rusijos parlamento rinkimus.