El Mundo: CŽV įspėjo Europos vyriausybes apie galimą Rusijos dronų operaciją; Makronas ir Krozetas tai paneigė
Ispanijos laikraštis „El Mundo" pranešė, kad JAV CŽV perspėjo kelias Europos vyriausybes apie galimą Rusijos dronų operaciją prieš Ispaniją, Prancūzijąją ar Italiją — dronus ketinama paleisti iš konteinerių, paslėptų civiliuose laivuose tarptautiniuose vandenyse. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Italijos gynybos ministras Gvidas Krozetas viešai atmetė šią informaciją kaip nepagrįstą. CŽV direktoriaus Džono Retklifo vizitas Maskvoje rugpjūčio 25 d. buvo susietas su šiuo įspėjimu.
Pagrindiniai faktai
- „El Mundo" pranešė, kad CŽV perspėjo kelias Europos vyriausybes apie galimą Rusijos dronų operaciją prieš Ispaniją, Prancūzijąją ar Italiją.
- Žvalgybos duomenimis, dronai galėjo būti paleisti iš konteinerių, paslėptų civiliuose laivuose tarptautiniuose vandenyse.
- CŽV direktoriaus Džono Retklifo vizitas Maskvoje įvyko rugpjūčio 25 d.; JAV žiniasklaida teigė, kad vizito tikslas buvo įspėti Rusiją.
- Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paneigė, kad CŽV informavo Prancūzijos tarnybas apie galimą ataką.
- Italijos gynybos ministras Gvidas Krozetas „El Mundo" publikaciją pavadino nepagrįsta ir žalinga.
- Prancūzijos pranešime minima, kad rugsėjo 16 d. Makronas sušaukė Gynybos tarybą, o po dviejų dienų į Eliziejaus rūmus kvietė partijų lyderius ir 2027 m. prezidento rinkimų kandidatus.
- Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir NATO vyriausiasis pajėgų vadas Europoje Aleksas Grinkevičius kalbėjo apie Rusijos hibridinių smūgių planus prieš Ukrainą palaikančias šalis.
Kodėl tai svarbu
Pranešimas rodo konkrečią Rusijos hibridinio karo prieš NATO ir ES Viduržemio jūros valstybes plano konturiją ir kelia klausimą, ar Aljanso žvalgybos bendruomenė dalijasi informacija su Europos sostinėmis. Kartu kilo retas viešas įtikinamumo ginčas: aukšto rango pareigūnai — Prancūzijos prezidentas ir Italijos gynybos ministras — viešai atmetė CŽV pranešimą kaip nepagrįstą, o leidinys „El Mundo" ir analitikai gynė žinios patikimumą. Šis ginčas atkreipia dėmesį į Vakarų žiniasklaidos ir vyriausybių koordinacijos trūkumus bei į galimą operacijos susiejimą su 2027 m. rinkimais trijose šalyse.
Kas nutiko
Ispanijos laikraštis „El Mundo", remdamasis šaltiniu, artimu Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, pranešė, kad JAV CŽV išplatino detalų pranešimą kelioms Europos vyriausybėms apie galimą Rusijos dronų operaciją prieš Ispaniją, Prancūzijąją ar Italiją. Pagal pranešimą, dronai „Gerbera" — apie 2 m ilgio, 2,5 m sparno mojo, iki 18 kg svorio, greitis apie 160 km/val., deklaruojamas maksimalus veikimo nuotolis 600 km — galėjo būti pasleisti konteineriuose civiliuose laivuose tarptautiniuose vandenyse ir paleisti 200–300 km nuo kranto. Lietuva ir kitos šalys, anot leidinio, gavo informaciją netrukus po CŽV direktoriaus Džono Retklifo vizito Maskvoje rugpjūčio 25 d. Prancūzija, remiantis „El Mundo", žinios ėmė rimtai: rugsėjo 16 d. prezidentas Makronas sušaukė Gynybos tarybą, o po dviejų dienų į Eliziejaus rūmus kvietė partijų lyderius ir 2027 m. prezidento rinkimų kandidatus. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas interviu metu paneigė, kad CŽV informavo Prancūzijos tarnybas apie tokią ataką. Jis kartu pažymėjo, kad situacija tampa vis įtemptesnė ir kelia susirūpinimą, priminė dronų incidentą Leipcigo oro uoste, kurį Vokietijos valdžia priskiria Rusijos žvalgybai, ir teigė, kad scenarijus, jog Rusija mobilizuos 300 tūkst. žmonių, Prancūzijai atrodo tikėtinas. Italijos gynybos ministras Gvidas Krozetas socialiniame tinkle X „El Mundo" publikaciją pavadino nepagrįsta ir žalinga. Tuo metu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kalbėjo apie Rusijos „hibridinių smūgių" planus prieš Ukrainą palaikančias šalis, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Vadephulis perspėjo dėl Rusijos agresijos prieš Europą eskalacijos. NATO vyriausiasis pajėgų vadas Europoje Aleksas Grinkevičius pareiškė, kad sąjungininkai sustiprino žvalgybos informacijos mainus reaguodami į sabotažo bangą, tikriausiai susijusią su Rusija.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Užsienio žiniasklaidos ir pareigūnų pateikime dominuoja ginčas dėl CŽV pranešimo autentiškumo: „El Mundo" ir anoniminiai gynybos analitikai gina žinios patikimumą, o Prancūzijos prezidentas ir Italijos gynybos ministras ją viešai atmeta. Europos pareigūnai problemą vertina per hibridinių grėsmių ir NATO saugumo prizmę — Tuskas, Vadephulis, SACEUR Grinkevičius ir Danijos karinė žvalgyba kalba apie sabotažo bangą ir galimus Rusijos smūgius prieš Ukrainą palaikančias šalis. Prancūzijos akcentas — Makrono įspėjimas, kad Leipcigo stiliaus ataka Prancūzijame „gali įvykti", bei tikėtinas 300 tūkst. karių mobilizacijos scenarijus. Italijos žiniasklaida pabrėžia Krozeto kategorišką „El Mundo" atmetimą ir raginimą neskleisti nepatikrintų aliarmų. Kai kurie leidiniai cituoja Prancūzijos kairiojo sparno kandidato Žano Liuko Melanšono poziciją, kad Rusijos eskalacija Europoje esą kyla dėl Ukrainos „tolimų atakų" prieš Rusijos teritoriją — tai rodo politinį susiskaldymą dėl karo Ukrainoje.
Kuo skiriasi pranešimai
Pagrindinis šaltinių ginčas — ar CŽV iš tikrųjų perspėjo Europos vyriausybes: „El Mundo" ir keli anoniminiai gynybos analitikai apibūdina platų, detalų CŽV pranešimą, kuriuo dalijamasi su Europos užsienio reikalų ministerijomis; Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas viešai pareiškė, kad „CŽV neinformavo Prancūzijos tarnybų apie tokią ataką". Antras ginčas — ar įspėjimas apskritai turi faktinį pagrindą dėl Italijos, Ispanijos ar Prancūzijos: Italijos gynybos ministras Gvidas Krozetas „El Mundo" publikaciją pavadino nepagrįsta ir žalinga, o „El Mundo" ir gynybos analitikai išlaiko žinios patikimumo vertinimą. Trečias — ar sąsaja su Ukrainos operacija „Vori tinklas" (Pavutyna) yra tikslinga: „El Mundo" apibūdina Rusiją kaip siekiančią pakartoti šią operaciją, tačiau ginčijami oficialūs pareiškimai šios sąsajos nepatvirtina.
Kontekstas
„El Mundo" nurodė šaltinį, artimą Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, kaip vieną iš pranešimo šaltinių. Aprašytas paleidimo būdas — dronai „Gerbera", paslėpti konteineriuose prekybiniuose laivuose tarptautiniuose vandenyse — primena anksčiau Rusijai priskirtus incidentus: Vokietija neseniai dronų incidentą Leipcigo oro uoste priskyrė Rusijos žvalgybai, o prieš metus 19 dronų be kovinių užtaisų įskrido į Lenkijos oro erdvę. CŽV direktorius Džonas Retklifas, remiantis JAV žiniasklaida, rugpjūčio 25 d. lankėsi Maskvoje JAV kariniu orlaiviu, kuris tarpusiavo Rygoje; „Wall Street Journal" ir „Politico" teigė, kad vizito tikslas buvo įspėti Rusiją. Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje 2027 m. vyks rinkimai. Po Makrono pranešto Eliziejaus rūmų susitikimo Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas" lyderiai pareiškė, kad nesieks Rusijos tikslų jos kare prieš Ukrainą. NATO vyriausiasis pajėgų vadas Europoje Aleksas Grinkevičius teigė, kad sąjungininkai sustiprino žvalgybos mainus sabotažo bangos fone, o Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Danijos karinė žvalgyba atskirai nurodė Rusijos hibridinių smūgių planavimą prieš Ukrainą palaikančias valstybes.