Strasbūre įvyko EŽTT viešasis posėdis dėl dešimties okupuotame Kryme dingusių Ukrainos vaikų bylos
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) rugsėjo 22 d. Strasbūre surengė viešąjį posėdį byloje Nr. 6719/23, kurią Ukrainos Helsinkio žmogaus teisių sąjunga (UHHRU) pateikė dešimties 2009–2013 m. gimusių Ukrainos vaikų, 2014 m. Rusijos okupacijos metu buvusių Ukrainos valstybės globos institucijose Kryme, vardu. Nuo 2014 m. nieko nežinoma apie jų buvimo vietą. Teismas po posėdžio galutinio sprendimo neskelbs – sprendimas dėl priimtinumo ir esmės bus priimtas vėliau.
Pagrindiniai faktai
- EŽTT rugsėjo 22 d. Strasbūre surengė viešąjį posėdį byloje Nr. 6719/23 dėl dešimties Ukrainos vaikų.
- Vaikai gimė 2009–2013 m. ir 2014 m. Rusijos okupacijos metu buvo nuo 1 iki 5 metų amžiaus; jie gyveno Ukrainos valstybės vaikų globos įstaigose Kryme.
- UHHRU teigia, kad okupavusi Krymą Rusija vaikams primetė Rusijos pilietybę ir įtraukė juos į Rusijos įvaikinimo ir globos sistemas; 2023 m. kai kurių vaikų vardai dingo iš Rusijos įvaikinimo svetainių.
- UHHRU kvalifikuoja šiuos veiksmus kaip priverstinį dingimą; vaikų buvimo vieta nežinoma nuo 2014 m., nepaisant pakartotinių Ukrainos valdžios kreipimųsi.
- 2023 m. vasario 15 d. EŽTT atsisakė taikyti laikinąją priemonę pagal 39 taisyklę, motyvuodamas, kad su įvaikinimu susiję įvykiai įvyko po to, kai Rusija nustojo būti Konvencijos šalimi.
- 2025 m. balandį EŽTT pranešė Rusijos vyriausybei apie UHHRU skundą; Rusijos vyriausybė teismui pastabų nepateikė.
- Ukrainos vyriausybė, jai atstovaujant vyriausybinei įgaliotinei Margaritai Sokorenko, paragino EŽTT pagal Konvencijos 48 straipsnį nustatyti konkrečias Rusijai skirtas priemones – atskleisti informaciją apie vaikus ir užtikrinti jų grąžinimą.
- EŽTT pabrėžia, kad šiuo metu yra vienintelis tarptautinis teismas, nagrinėjantis rimtų žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos Rusija galimai padarė Ukrainoje nuo 2014 m., kaltinimus.
Kodėl tai svarbu
Tai viena pirmųjų EŽTT viešųjų posėdžių, skirtų konkrečių Ukrainos vaikų, paimtų iš globos įstaigų okupuotame Kryme, bylai; UHHRU teigia, kad toks likimas galėjo paliesti daugiau nei 4 000 nepilnamečių. Po to, kai 2022 m. Rusija nustojo būti Konvencijos šalimi, byla tikrina, ar Teismas gali pritaikyti Konvencijos mechanizmą veiksmams po šios datos. Ukrainos vyriausybė posėdyje pasinaudojo galimybe siekti konkrečių priemonių pagal Konvencijos 48 straipsnį – informacijos apie vaikus atskleidimo ir jų grąžinimo. EŽTT pabrėžia, kad šiuo metu yra vienintelis tarptautinis teismas, nagrinėjantis rimtus Rusijos žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje nuo 2014 m. kaltinimus, todėl sprendimas turės svarbios precedentinės reikšmės.
Kas nutiko
Rugsėjo 22 d. Strasbūre EŽTT nagrinėjo bylą Nr. 6719/23, kurią UHHRU pateikė dešimties 2009–2013 m. gimusių vaikų, 2014 m. Rusijos okupacijos metu gyvenusių Ukrainos valstybės globos įstaigose Kryme, vardu. Okupacijos metu vaikams buvo nuo 1 iki 5 metų. UHHRU tvirtina, kad Rusija vaikams primetė savo pilietybę, įtraukė juos į Rusijos įvaikinimo ir globos sistemas, o 2023 m. kai kurių vaikų vardai staiga dingo iš Rusijos įvaikinimo svetainių – organizacija tai interpretuoja kaip galimo įvaikinimo požymį. Nuo 2014 m. nieko nežinoma apie vaikų buvimo vietą, nepaisant pakartotinių Ukrainos valdžios kreipimųsi; UHHRU šiuos veiksmus kvalifikuoja kaip priverstinį dingimą. 2023 m. vasario 15 d. EŽTT atsisakė taikyti laikinąją priemonę pagal 39 taisyklę, motyvuodamas, kad su įvaikinimu susiję įvykiai įvyko po to, kai Rusija nustojo būti Konvencijos šalimi. 2025 m. balandį Teismas pranešė Rusijos vyriausybei apie skundą ir paprašė pastabų; Rusijos vyriausybė jokių pastabų nepateikė. Ukrainos vyriausybės poziciją posėdyje pristatė vyriausybinė įgaliotinė Margarita Sokorenko, paragindama EŽTT pagal Konvencijos 48 straipsnį nustatyti konkrečias priemones Rusijai: atskleisti informaciją apie vaikų tapatybę, teisinį statusą ir buvimo vietą, užtikrinti jų grąžinimą į Ukrainą bei bendradarbiauti su Ukrainos valdžia, Europos Tarybos Ministrų Komitetu ir kitais tarptautiniais mechanizmais. Rašytines pozicijas kaip trečiosios šalys pateikė UHHRU, Ukrainos vyriausybė ir kelios NVO. EŽTT pažymėjo, jog po posėdžio galutinio sprendimo neskelbs – klausimai dėl priimtinumo ir esmės bus sprendžiami vėliau.
Kuo skiriasi pranešimai
Dėl EŽTT pranešimo Rusijai datos: viena publikacija nurodo, kad Rusija buvo informuota 2025 m. kovą ir vėliau 2026 m. kovą Teismas pateikė papildomus klausimus šalims, o dauguma pranešimų nuosekliai nurodo 2025 m. balandį kaip pranešimo Rusijai mėnesį.
Kontekstas
Rusija 2022 m. nustojo būti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi; 2023 m. vasarį EŽTT atsisakė taikyti 39 taisyklės laikinąją priemonę šioje byloje, motyvuodamas, kad tariami su įvaikinimu susiję įvykiai įvyko po Rusijos pasitraukimo. Pasak UHHRU, Rusijai kontroliavus Krymą daugiau nei 4 000 našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų automatiškai buvo pripažinti Rusijos piliečiais ir įtraukti į Rusijos įvaikinimo bei globos sistemas. Po 2014 m. Rusija Kryme pritaikė savo teisės aktus, įskaitant įvaikinimo taisykles, ir Ukrainos institucijos prarado galimybę gauti informaciją apie ten esančius vaikus.