Lenkija pakėlė karinę aviaciją dėl Rusijos smūgių Ukrainai – laikinai uždaryti Liublinas ir Žešuvas
Rugsėjo 23 d. rytą Lenkija pakėlė karinę aviaciją ir parengė antžemines oro gynybos bei radiolokacines priemones reaguodama į Rusijos oro smūgius Ukrainai. Siekdama užtikrinti karo aviacijos veiksmų laisvę, Lenkijos oro navigacijos agentūra laikinai sustabdė Liublino ir Žešuvo oro uostų darbą. Prie Lenkijos ir Ukrainos sienos buvo padidintas pasirengimas – kai kurie pasienio punktai evakuoti. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 23 d. rytą Lenkija pakėlė karinę aviaciją reaguodama į Rusijos oro ataką prieš Ukrainą.
- Antžeminės oro gynybos sistemos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės buvo parengtos Lenkijos oro erdvei saugoti.
- Liublino ir Žešuvo oro uostai laikinai sustabdė darbą, kad būtų užtikrinta karo aviacijos veiksmų laisvė; vėliau veikla atnaujinta.
- Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.
- Šeši Lenkijos ir Ukrainos pasienio punktai Liublino ir Pakarpatės vaivadijose buvo pervesti į padidinto pasirengimo režimą, pasienyje budėjo Lenkijos kariškiai.
- Liublino vaivadijos Dorohusko ir Zosino pasienio punktai buvo evakuoti maždaug 07:00 val. dėl oro pavojaus; vėliau jie atnaujino darbą.
- Sprogstamąjį garsą, kurį rytą girdėjo centrinės Lenkijos gyventojai, Lenkijos kariuomenė aiškino naikintuvams peržengus garso barjerą.
- Premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad artimiausiomis savaitėmis tikėtinas Rusijos smūgių prieš Ukrainą, įskaitant prie Lenkijos sienos, intensyvėjimas.
Kodėl tai svarbu
Šis epizodas rodo, kaip Rusijos smūgiai prieš Ukrainą tiesiogiai veikia NATO pasienyje esančią teritoriją: į karinį atsaką įsitraukiama ne tik oro erdvėje, bet ir civilinėje infrastruktūroje. Dviejų didelių Lenkijos oro uostų veiklos sustabdymas parodo, kaip karo Ukrainoje šalutinis poveikis sutrikdo kaimyninių šalių civilinį gyvenimą. Pasienio punktų evakavimas ir padidintas budrumas pabrėžia artumo prie ES ir NATO teritorijos grėsmę. Galiausiai Lenkijos vadovų viešas vertinimas, kad Rusija galėtų inscenizuoti „atsitiktinius“ smūgius prieš Ukrainą palaikančias šalis, signalizuoja augantį susirūpinimą dėl eskalacijos.
Kas nutiko
Rugsėjo 23 d. rytą Lenkija reagavo į Rusijos oro ataką prieš Ukrainą: buvo pakelta karinė aviacija, o antžeminės oro gynybos sistemos bei radiolokacinės žvalgybos priemonės pervestos į parengties režimą Lenkijos oro erdvei saugoti. Siekdama užtikrinti karo aviacijos veiksmų laisvę, Lenkijos oro navigacijos agentūra laikinai sustabdė Liublino ir Žešuvo oro uostų darbą; abu uostai vėliau atnaujino veiklą pasibaigus karinei operacijai. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota. Šeši pasienio punktai Liublino ir Pakarpatės vaivadijose buvo pervesti į padidinto pasirengimo režimą, o Liublino vaivadijos Dorohusko ir Zosino punktai maždaug 07:00 val. buvo evakuoti dėl oro pavojaus; vėliau jie atnaujino įprastą darbą. Dalis šaltinių nurodė, kad naikintuvai buvo pakelti todėl, kad Rusijos dronas priartėjo prie Lenkijos sienos, o Lenkijos pusė teigė, kad dronas nukrito Ukrainos teritorijoje maždaug už keturių kilometrų nuo sienos. Rytą centrinės Lenkijos gyventojai girdėjo stiprų sprogstamąjį garsą – Lenkijos kariuomenė paaiškino, kad jį sukėlė naikintuvai, peržengę garso barjerą. Liublino vaivadijoje oro pavojaus režimas truko apie dvidešimt minučių.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visos penkios pateiktos publikacijos yra ukrainiečių šaltiniai, kurie nuosekliai pristato įvykį kaip Rusijos smūgį prieš Ukrainą, privertusį Lenkiją imtis gynybinių ir operacinių atsakomųjų veiksmų, ypač akcentuojant šalutinį poveikį Lenkijos oro uostams ir pasienio punktams. Ukrainiečių žiniasklaida taip pat akcentuoja Lenkijos pareigūnų, įskaitant premjerą Donaldą Tuską, pareiškimus ir žvalgybos vertinimus dėl galimų „atsitiktinių“ Rusijos smūgių prieš Ukrainą palaikančias šalis, taip pabrėždama platesnę grėsmę, kurią Rusija kelia ne tik prie fronto linijos.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltinių pozicijos išsiskiria dviem klausimais. Pirma, dėl pasienio punktų: dalis šaltinių nurodo, kad evakuoti buvo tik du – Dorohusko ir Zosino – Liublino vaivadijos punktai, o kiti teigia, kad padidinto pasirengimo režimas buvo įvestas šešiems punktams Liublino ir Pakarpatės vaivadijose, kuriuose budėjo Lenkijos kariškiai. Antra, dėl tikslios pakilimo priežasties: dauguma šaltinių nurodo bendrą Rusijos oro ataką prieš Ukrainą, o kiti konkrečiai mini Rusijos droną, priartėjusį prie Lenkijos sienos (Lenkijos pusės teigimu, nukritusį Ukrainos teritorijoje maždaug už keturių kilometrų nuo sienos).
Kontekstas
Rugsėjo 17 d. Rusijos smūginis dronas, pasak Lenkijos pusės, nukrito netoli Dorohusko pasienio punkto – šis ankstesnis incidentas formavo Lenkijos jautrumą Rusijos oro veiklai prie sienos. Premjero Donaldo Tusko cituoti Lenkijos žvalgybos vertinimai nurodė, kad Rusija galėtų imtis „atsitiktinių“ dronų ir raketų smūgių prieš Ukrainą palaikančias šalis, įskaitant Lenkiją. Liublino ir Žešuvo oro uostai yra arčiausiai Ukrainos sienos esančiose vaivadijose ir yra ne kartą paveikti Rusijos oro atakų.