Lenkija uždarė tyrimą dėl rugsėjo 2025 m. Rusijos dronų antplūdžio – kaltininkų nustatyti nepavyko
Lenkijos apygardos prokuratūra Liubline nutraukė tyrimą dėl 2025 m. rugsėjį įvykusio masinio Rusijos dronų įsiskverbimo į Lenkijos oro erdvę, nes nepavyko nustatyti atsakingų asmenų. Prokuratūra neritavoji Lenkijos kariuomenės veiksmų pažeidimų ir pripažino, kad kariams buvo teisėta panaudoti kovines priemones. Dalis numuštų dronų turėjo Lenkijos SIM korteles, tačiau jų kilmė įslaptinta.
Pagrindiniai faktai
- Lenkijos apygardos prokuratūra Liubline nutraukė tyrimą dėl 2025 m. rugsėjo masinio Rusijos dronų įsiskverbimo – kaltininkų nustatyti nepavyko
- Apie tai pranešė prokuratūros atstovybės atstovas prokuroras Marcin Kozakas
- Tyrimas truko daugelį mėnesių; didžioji dalis bylos medžiagos, įskaitant sprendimo pagrindimą, įslaptinta
- Nustatyta, kad dalis numuštų dronų turėjo Lenkijos SIM korteles – ar jos buvo pavogtos, ar neteisėtai įsigytos, neatskleista
- Patikrinus Lenkijos kariuomenės atsaką pažeidimų nerasta; kariams pripažinta teisė panaudoti kovines priemones ir numušti priešiškus objektus
- 2025 m. rugsėjo 10-osios nakties incidento metu į Lenkijos oro erdvę pateko maždaug du dešimtys (vėliau patikslinta – 21) Rusijos dronų, dalis jų įskrieido beveik 300 km nuo rytinės sienos
- Nuo rugsėjo 13 d. Lenkijoje dislokuota nauja NATO misija „Eastern Sentry“; tai buvo pirmas atvejis, kai dronams numušti panaudota NATO aviacija
Kodėl tai svarbu
Tyrimo nutraukimas reiškia, kad nė vienas asmuškas nebus patrauktas teisinės. atsakomybės už precedento neturintį masinį Rusijos dronų įsiskverbimą į NATO narėžiaus oro erdvę. Prokuratūra patvirtino, kad kai kuriuose numuštuose dronuose rastos Lenkijos SIM kortelės, tačiau jų kilmė įslaptinta – lieka neatsakytų klausimų dėl galimo pagalbos ant žemės. Lenkijos kariuomenės atsakas oficialiai pripažintas teisėtu, tačiau tyrimo nutraukimas užveria galimybę vertinti, kaip incidentas buvo valdomas.
Kas nutiko
Lenkijos apygardos prokuratūra Liubline pranešė apie tyrimo dėl 2025 m. rugsėjo 10-osios nakties incidento nutraukimą. Prokuratūros atstovas spaudai prokuroras Marcin Kozakas nurodė, kad tyrimas nutrauktas, nes nepavyko nustatyti asmens, atsakingo už Lenkijos oro erdvės pažeidimą ir grėsmės bendram saugumui sukūrimą. Karinė prokuratūra tyrimą vykdė daugelį mėnesių; didžioji dalis bylos medžiagos, įskaitant sprendimo pagrindimą, įslaptinta. Prokuratūra taip pat patikrino Lenkijos kariuomenės veiksmus ir pažeidimų nerado – pripažinta, kad kariai turėjo teisę panaudoti kovines priemones ir numušti priešiškus objektus. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis numuštų dronų turėjo Lenkijos SIM korteles, tačiau jų kilmės aplinkybės liko įslaptintos. Pats incidentas – 2025 m. rugsėjo 10 d. naktį maždaug du dešimtys Rusijos dronų (vėliau patikslinta – 21) įskrieido į Lenkijos oro erdvę, dalis jų – beveik 300 km nuo rytinės sienos; buvo numušti keturi dronai. Dėl incidento NATO pasitelkė Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį ir nuo rugsėjo 13 d. dislokavo naują misiją „Eastern Sentry“ – tai buvo pirmas kartas, kai dronams numušti panaudota NATO aviacija.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl dronų, įskridusių į Lenkijos oro erdvę rugsėjo 10 d., skaičiaus: vieni nurodo „daugiau nei 30“, kiti – „apie du dešimtys“, o Lenkijos valdžia rugsėjo 12 d. patikslino iki 21 drono. Taip pat skiriasi informacija apie žalą gyvenamajam namui Liublino vaivadijoje – viena versija teigia, kad ant jo nukrito dronas, o vėlesnės žiniasklaidos ataskaitos nurodė, kad žalą galėjo sukelti raketos iš lenkiško F-16. Skirtingai apibūdinama ir tyrimo trukmė: dauguma šaltinių nurodo „daugelį mėnesių“, o vienas leidinys rašo, kad tyrimas truko „daugiau nei metus“.
Kontekstas
2025 m. rugsėjo 9–10 d. naktį Rusijos dronai kirto Lenkijos oro erdvę – tai buvo pirmasis tokio masto įsiskverbimas. Dalis dronų įskrieido iš Baltarusijos, o nuolaužos rastos keliuose rajonuose; kai kurie dronai pasiekė beveik 300 km nuo rytinės sienos. Vienas dronas, pasak pranešimų, nukrito ant gyvenamo namo Liublino vaivadijoje, tačiau vėliau žiniasklaida nurodė, kad žalą galėjo sukelti lenkiško F-16 raketa. Lenkijos ir Europos pareigūnai kaltino Rusiją dėl tyčinės, koordinuotos atakos ir atmetė teiginius apie Ukrainos įsitraukimą. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis teigė, kad dronai galėjo nešti šaudmenis, tačiau buvo paleisti tušti. Premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino didelės apimties provokacija ir pareiškė, kad Lenkija nuo Antrojo pasaulinio karo yra arčiausiai karinio konflikto. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau teigė, kad rugsėjo 10 d. Lenkijos link skrido 92 Rusijos dronai, iš kurių Ukraina dalį numušė savo teritorijoje, tačiau 19 vis tiek pasiekė Lenkiją. Lenkijai pateikus oficialų prašymą, NATO pasitelkė Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį ir nuo rugsėjo 13 d. dislokavo naują misiją „Eastern Sentry“ – pirmą kartą dronams numušti panaudota NATO aviacija, o dėl incidento laikinai uždaryti bent keturi Lenkijos oro uostai.