Budanovas: Ukrainos partneriai pagal „Drone Deal“ galės gauti naujų technologijų prieš Rusijos reaktyvinius dronus
Kyrylo Budanovas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas, interviu „Euronews“ sakė, kad šalys, pasirašiusios su Ukraina „Drone Deal“ susitarimus dėl bendradarbiavimo dronų srityje, galės siekti prieigos prie naujausių Ukrainos technologijų, skirtų Rusijos reaktyviniams dronams perimti. Pasak jo, Ukraina tokias perėmimo priemones jau naudoja eksperimentiškai kovos sąlygomis, o pagrindinis iššūkis – iki žiemos sunkiausio laikotarpio spėti užtikrinti pakankamą gamybos apimtį.
Pagrindiniai faktai
- Kyrylo Budanovas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas, „Euronews“ sakė, kad „Drone Deal“ susitarimus su Ukraina pasirašiusios šalys gali siekti prieigos prie naujausių Ukrainos technologijų prieš Rusijos reaktyvinius dronus.
- Pasak Budanovo, Ukraina jau eksperimentiškai naudoja naują perėmimo technologiją prieš Rusijos reaktyvinius dronus kovos sąlygomis – tai jau ne vien tik bandymai.
- Budanovas teigė, kad naujoji technologija daugeliu atvejų leidžia perimti Rusijos reaktyvinius dronus, tačiau ją reikia tobulinti inžineriškai ir didinti gamybą.
- Pagrindinis iššūkis – iki žiemos sunkiausio laikotarpio pagaminti pakankamą kiekį perėmimo priemonių; Budanovas išreiškė pasitikėjimą, kad tai pavyks padaryti laiku.
- „Drone Deal“ formatas, kuris apima bendrą gamybą, technologijų perdavimą ir karinės patirties mainus, šiuo metu vienija 11 šalių, tarp j� Latviją, Estiją, Nyderlandus, Norvegiją, Daniją ir neseniai prisijungusią Suomiją.
- Rugsėjo 28 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per masinius Rusijos dronų antskrydžius ukrainiečių oro gynyba numuša apie 70 proc. dronų, o reaktyvinių – 57 proc.; rugsėjo 29 d. jis pranešė apie pirmuosius ginklų, skirtų reaktyviniams „Shahed“ dronams, prototipus.
Kodėl tai svarbu
Ukraina savo dronų kontrpriemones – įskaitant naujausius perėmiklius prieš reaktyvinius dronus – pozicionuoja kaip eksportuojamą gynybos produktą partnerėms „Drone Deal“ formato viduje. Kartu patvirtinama, kad kova su Rusijos reaktyviniais dronais perėjo iš bandymų etapo į eksperimentinį naudojimą kovos sąlygomis, nors pagrindine kliūtimi išlieka gamybos masto didinimas. Siekis iki žiemos sunkiausios dalies pasiekti pakankamą gamybos apimtį tiesiogiai susieja technologiją su prognozuojamu sezoniniu Rusijos smūgių prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą intensyvėjimu.
Kas nutiko
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas interviu „Euronews“ pareiškė, kad šalys, pasirašiusios su Ukraina „Drone Deal“ bendradarbiavimo susitarimus dronų srityje, galės siekti prieigos prie naujausių Ukrainos technologijų, skirtų Rusijos reaktyviniams dronams perimti. Jo teigimu, Ukraina jau naudoja naują perėmimo technologiją kovos sąlygomis – tai yra eksperimentinis kovinis naudojimas, o ne vien tik bandymai. Budanovas pabrėžė, kad ši technologija daugeliu atvejų leidžia perimti Rusijos reaktyvinius dronus, tačiau ją būtina tobuloti inžineriškai ir svarbiausia – padidinti gamybą. Pagrindiniu iššūkiu jis įvardijo pakankamą perėmimo priemonių kiekio pagaminimą iki žiemos sunkiausios dalies ir išreiškė pasitikėjimą, kad Ukraina šį tikslą pasieks. Budanovas taip pat paaiškino, kad bendradarbiavimas su partneriais nėra susijęs su vienu konkrečiu produktu, o yra apie bendrą šalių bendradarbiavimo principą dėl panašių produktų; „Drone Deal“ susitarimus pasirašiusios šalys turi teisę tęsti derybas dėl konkrečių produktų. Kaip bendradarbiavimo modelį su Europos partneriais jis apibūdino bendras įmones, kritinių technologijų išlaikymą Ukrainoje ir kiekvienos sutarties skaidrumą; mainais Ukraina siūlo greitą inovacijų diegimą ir gamybos masto didinimą.
Kontekstas
Rusija pastaraisiais mėnesiais intensyviau naudoja reaktyvinius dronus, kurie išvysto iki 600 km/val. greitį; prieš juos standartiniai ukrainiečių dronai-perėmikliai, skraidantys maždaug 300 km/val. greičiu, ne visada spėja. „Drone Deal“ formatas apima bendrą gamybą, technologijų perdavimą ir karinės patirties mainus; prie jo jau prisijungė 11 šalių – Latvija, Estija, Nyderlandai, Norvegija, Danija ir neseniai Suomija. Ukraina dirba prie kelių savų perėmiklių konstrukcijų, tarp jų – „Alexa Spatium“, kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti rugpjūtį, ir neseniai pristatytas „Zorelit v5“ (maksimalus greitis – 416 km/val., o skrydžio nuotolis vieno įkrovimo metu – iki 47 km). Belgijos gynybos ministras Theo Francken viešai pabrėžė būtinybę integruoti Ukrainos technologijas į NATO gynybos sistemas prieš Rusijos oro grėsmes. Dar šiais metais, JAV ir Izraelio operacijų prieš Iraną piko metu, Ukraina teikė kai kurioms Artimųjų Rytų šalims patirtį ir perėmiklius prieš įprastus „Shahed“ tipo dronus. Rugsėjo 28 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per masinius Rusijos dronų antskrydžius ukrainiečių oro gynyba numuša apie 70 proc. dronų, o reaktyvinių – 57 proc.; rugsėjo 29 d. jis pranešė, jog nustatyti pirmieji ginklų, skirtų reaktyviniams „Shahed“ dronams, prototipai.