Latvijos prezidentas: Latvija priimtų branduolinius ginklus, jei NATO priimtų kolektyvinį sprendimą
Latvijos prezidentas Edgarsas Rinkėvičs pareiškė, kad Latvija priimtų branduolinius ginklus savo teritorijoje, jei NATO priimtų tokį kolektyvinį sprendimą. Jis pažymėjo, kad šiuo metu konkrečios derybos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Latvijoje nevyksta, o Latvijos teisėje nėra teisinių kliūčių tokiam dislokavimui. Pareiškimai padaryti spaudos konferencijoje po susitikimo su ministru pirmininku Andriu Kulbergu, komentuojant Jungtinės Karalystės pasiūlymą plėsti branduolinio atgrasymo apsaugą Jungtinės ekspedicinės pajėgų (JEF) narėms.
Pagrindiniai faktai
- Latvijos prezidentas Edgarsas Rinkėvičs pareiškė, kad Latvija priimtų branduolinius ginklus, jei NATO priimtų tokį kolektyvinį sprendimą.
- Konkrečios derybos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Latvijoje šiuo metu nevyksta.
- Latvijos teisėje nėra teisinių kliūčių dislokuoti branduolinius ginklus šalies teritorijoje.
- 2003 m. kiekviena šalis, ruošusi stoti į NATO, patvirtino, jog nedarys apribojimų visapusiškam kolektyvinio saugumo mechanizmui, įskaitant dalyvavimą branduoliniame atgrasyme.
- Latvija jau yra po NATO branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Jungtinė Karalystė.
- Rinkėvičs komentavo Jungtinės Karalystės pasiūlymą plėsti branduolinio atgrasymo apsaugą Jungtinės ekspedicinės pajėgų (JEF) narėms – Baltijos šalims, Šiaurės šalims ir Nyderlandams.
- Pareiškimai padaryti spaudos konferencijoje po susitikimo su Latvijos ministru pirmininku Andriu Kulbergu.
Kodėl tai svarbu
Latvijos prezidento pareiškimas rodo NATO priešakine valstybe laikomos šalies atvirumą priimti branduolinius ginklus, jei Aljansas kolektyviai nuspręstų. Tai byloja apie tęsiamus pokyčius Baltijos ir Šiaurės šalių pozicijose dėl branduolinio atgrasymo, reaguojant į saugumo iššūkius. Platesniame kontekste tai siejasi su diskusijomis NATO dėl branduolinės apsaugos išplėtimo Jungtinės ekspedicinės pajėgų narėms.
Kas nutiko
Latvijos prezidentas Edgarsas Rinkėvičs spaudos konferencijoje po susitikimo su ministru pirmininku Andriu Kulbergu pareiškė, kad Latvija priimtų branduolinius ginklus savo teritorijoje, jei NATO priimtų tokį kolektyvinį sprendimą. Jis pabrėžė, kad konkrečios derybos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Latvijoje šiuo metu nevyksta. Pasak prezidento, Latvijos teisėje nėra teisinių kliūčių tokiam dislokavimui. Rinkėvičs taip pat atkreipė dėmesį, kad 2003 m., ruošiantis narystei NATO, kiekviena šalis patvirtino, jog nedarys apribojimų visapusiškam Aljanso kolektyvinio saugumo mechanizmui, įskaitant dalyvavimą branduoliniame atgrasymo sistemoje. Prezidentas paminėjo Jungtinės Karalystės pasiūlymą išplėsti branduolinio atgrasymo apsaugą Jungtinės ekspedicinės pajėgų (JEF) narėms ir pažymėjo, kad Latvija kaip JEF dalyvė teigiamai vertina tokias papildomas saugumo priemones. Rinkėvičs pabrėžė, kad Latvija jau yra po NATO branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Jungtinė Karalystė.
Kontekstas
Latvijos konstitucijoje nėra draudimo dislokuoti branduolinius ginklus, skirtingai nei Lietuvoje, kuri šiuo metu keičia konstituciją, kad pašalintų tokį draudimą. 2003 m. NATO narėmis besiruošiančios šalys patvirtino, jog nedarys apribojimų visapusiškam Aljanso kolektyvinio saugumo mechanizmui, įskaitant dalyvavimą branduolinio atgrasymo sistemoje. Latvija jau yra po NATO branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Jungtinė Karalystė. Jungtinę ekspedicinę pajėgą (JEF) sudaro Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. Rugsėjo 30 d. Maskva oficialiai įspėjo NATO dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo, jei Aljanso veiksmai ves prie Kaliningrado srities izoliacijos, o NATO atmetė Rusijos kaltinimus ir pasmerkė branduolines grėsmes. Estija veda derybas su Prancūzija dėl galimo dalyvavimo Prancūzijos iniciatyvoje stiprinti branduolinį atgrasymą Europoje.