Ekspremjeras Orbanas gali būti pirmąkart patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Ukrainos Osčadbank inkasatorių sulaikymą 2026 m. kovą

Kas nutiko

2026 m. kovo 5 d. Vengrijos antiteroristinės policijos pajėgos netoli Budapešto sustabdė du automobilius, kuriais ukrainiečių valstybinis bankas „Oschadbank" vežė grynuosius ir auksą įprastu Vienos–Kijevo maršrutu pagal susitarimą su Austrijos „Raiffeisen Bank". Sulaikyti septyni inkasatoriai; konfiskuota maždaug 70 mln. eurų vertės grynųjų ir aukso. Operacija pavadinta „Ukrainos aukso konvojumi"; Vengrijos mokesčių ir muitinių tarnybos sulaikymo priežastimi nurodė pinigų plovimo įtarimą.

Tą pačią dieną Orbano rinkimų štabas pateikė incidentą kaip įrodymą, neva Kijevas slapta perveda lėšas Vengrijos opozicijai. Kovo 6 d. vakare visi septyni kurjeriai buvo deportuoti ir grąžinti į Ukrainą; Ukrainos URM teigė, kad vyrai 28 valandas buvo laikomi surakinti antrankiais ir vežami užrištomis akimis, o vienas jų neteko sąmonės. Kovo 10 d. Vengrijos vyriausybė priėmė specialų nutarimą, kuriuo Nacionalinei mokesčių ir muitinių administracijai pavesta saugoti konfiskuotas vertybes iki tyrimo pabaigos; balandžio 8 d. ta tarnyba paskelbė vaizdo įrašą su ukrainiečių inkasatoriais kaip naujus „įrodymus", kurių „Oschadbank" paneigė teiginius apie tariamus dokumentų klastojimus ir vadinamus „korupcijos pinigus".

Po Orbano pralaimėjimo rinkimuose geguazės 6 d. Vengrija buvo priversta grąžinti konfiskuotas vertybes „Oschadbank" ir paleisti darbuotojus; rugpjūčio 19 d. baudžiamoji byla prieš kurjerius buvo nutraukta dėl įrodymų trūkumo.

2026 m. rugsėjo 28 d. buvęs prokuroras Pál Fürchtas, vadovavęs kurjerių bylai, viešai pareiškė, kad Orbanas asmeniškai nurodė specialiosioms tarnyboms sulaikyti ukrainiečių kurjerius, ir kad pranešus apie tai vadovybei, jam buvo skirtas papeikimas, o vėliau pradėtas vidaus tyrimas. Vengrijos Generalinė prokuratūra tai neigė. Birželio mėn. prokuratūros ataskaitoje buvęs TEK vadovas János Hajdu teigė, kad areštai vykdyti „asmens, kuris neturėjo būti įtrauktas į bylą", nurodymu; ataskaitoje nurodoma, kad tai buvęs premjeras Orbanas. Hajdu nušalintas nuo TEK vadovo pareigų ir dabar vadovauja „Fidesz" partijos apsaugai; jam pateikti kaltinimai dėl neteisėto sulaikymo ir žiauraus elgesio su „Oschadbank" darbuotojais; jis kaltės nepripažįsta. Tą pačią rugsėjo 28 d. Vengrijos parlamentas panaikino teisinę neliečiamybę dviem buvusiems Orbano vyriausybės pareigūnams — Miklósui Sesztákui ir Balázsui Hankó (buvusiems plėtros bei kultūros ir inovacijų ministrams); vėliau jie buvo sulaikyti kitų tyrimų metu. „Fidesz" atstovas teigė, kad buvęs premjeras arešto neįsakė; Orbanas į FT užklausą neatsakė.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida šią istoriją pasakoja politiškai aštriai: cituojamas užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, sakantis, kad „Vengrija faktiškai paėmė įkaitus ir pagrobė pinigus". Didelis dėmesys skiriamas sulaikytųjų kurjerių patirtam žiauriam elgesiui — 28 valandas surakinti antrankiais ir užrištomis akimis, vienas neteko sąmonės, o „The Guardian", remdamasi Ukrainos teisėsaugos šaltiniais, pranešė apie tariamą priverstinę injekciją, kurią Ukraina vertina kaip raminamųjų bandymą. „Oschadbank" pozicija nuosekliai pabrėžiama: siunta buvo įprasta, tinkamai įforminta ir atitiko tarptautines bei ES muitų procedūras — sulaikymas pristatomas kaip nepagrįstas.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinėje spaudoje (remiantis FT medžiaga, kuria remiasi Ukrainos žiniasklaida) istorija daugiausia nagrinėjama per Vengrijos vidaus politinius ir institucinius padarinius: operaciją „Valomasis ugnis" premjero Péter Magyar vyriausybėje, buvusio prokuroro Fürchto kaltinimus ir pirmosios baudžiamosios bylos prieš Orbaną galimybę. Pabrėžiamas prieštaravimas tarp Vengrijos tyrėjų išvadų ir „Fidesz" neigimo, taip pat buvusio TEK vadovo Hajdu nušalinimas ir jam pateikti kaltinimai. Geopolitinės optikos — Orbano štabo kaltinimai, neva Ukrina slapta remia Vengrijos opoziciją — pateikiami be pritarimo.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose fiksuojami keli nesutapimai. Konfiskuotų vertybių vertė viena vertus nurodoma kaip „beveik 70 mln. eurų", kita vertus — 40 mln. JAV dolerių grynaisiais, apie 35 mln. eurų grynaisiais ir devyni vieno kilogramo aukso luitai. Vengrijos Generalinė prokuratūra neigė mėginimus nutildyti buvusį prokurorą Pál Fürchtą, tuo tarpu jis teigė, jog pranešus vadovybei apie Orbano vaidmenį, jam buvo skirtas papeikimas ir pradėtas vidaus tyrimas. Dalis Vengrijos žurnalistų teigė, kad kurjerių sulaikymas buvo asmeninis Orbano sprendimas keršyti Ukrainai už naftos tiekimo per „Družba" vamzdyną sutrikimus; Generalinė prokuratūra šią versiją atmetė.

Kontekstas

2026 m. kovo 5 d. Vengrijos antiteroristinė policija prie Budapešto sustabdė du „Oschadbanko" automobilius, kuriais grynieji ir auksas buvo vežami įprastu Vienos–Kijevo maršrutu. Orbano rinkimų štabas pateikė šį atvejį kaip „įrodymą", neva Kijevas slapta finansuoja Vengrijos opoziciją. Po Orbano pralaimėjimo rinkimuose gegužės 6 d. Vengrija grąžino pinigus „Oschadbankui" ir paleido sulaikytus darbuotojus; baudžiamoji byla prieš kurjerius nutraukta dėl įrodymų trūkumo. Buvęs prokuroras Pál Fürchtas, vadovavęs kurjerių bylai, rugsėjo 28 d. paviešino kaltinimus Orbanui; birželio prokuratūros ataskaitoje buvęs TEK vadovas János Hajdu nurodė į asmenį, „kuris neturėjo būti įtrauktas į šią bylą" — turimas omeny Orbanas. Tą pačią rugsėjo 28 d. parlamentas panaikino teisinę neliečiamybę dviem buvusiems Orbano ministrams — Miklósui Sesztákui ir Balázsui Hankó — kurie vėliau buvo sulaikyti kitų tyrimų metu.