Lenkijos kraštutinių dešiniųjų europarlamentaras Braunas sunaikino UPA paminklą prie Lenkijos ir Ukrainos sienos
Lenkijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacja Korony Polskiej“ lyderis, europarlamentaras Grzegorzas Braunas kartu su partijos kolega Marcinu Miksza sunaikino granitinį obeliską, žymintį 41 UPA kovotojų, 1946 m. vasarį žuvusių mūšyje su sovietų NKVD, kapavietę Liublino vaivadijoje, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Braunas pats paskelbė incidento vaizdo įrašą platformoje X. Lenkijos policija pradėjo tyrimą dėl paminklo ir kapavietės niekinimo, turto sugadinimo ir galimo neapykantos nusikaltimo tautiniu pagrindu.
Pagrindiniai faktai
- Sunaikintas granitinis obeliskas UPA kovotojams kaimo Białystok (Білосток) seniūnijoje Dołhobyczów, Hrubieszów apskrityje, Liublino vaivadijoje, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos
- Paminklas žymėjo 1946 m. vasario mėn. mūšyje su sovietų NKVD žuvusių 41 UPA kario kapavietę; memorialas stovi nuo 1990-ųjų, dabartine granitine forma – nuo 2019 m.
- Grzegorzas Braunas ir Marcinas Miksza kūjais smogė į akmenyje iškaltus įrašus; Braunas vaizdo įrašą paskelbė X (Twitter)
- Braunas savo įraše teigė, kad obeliskas „įžeidžia ukrainiečių genocido prieš lenkus aukų atminimą“ ir kad jis „neteisėtai pastatytas“
- Lenkijos policija rugsėjo 6 d. pradėjo tyrimą dėl paminklo ir kapavietės niekinimo, turto sugadinimo ir galimo neapykantos nusikaltimo tautiniu pagrindu; įtariamieji sulaikyti nebuvo
- Vidaus reikalų ministerijos atstovė Karolina Gałecka pareiškė, kad kaltininkai neliks nenubausti
- Ukrainos karys ir istorikas Volodymyras Birchakas teigė, kad po panašių ukrainiečių kapų niekinimo atvejų prieš maždaug dešimtmetį Ukraina sustabdė leidimų ekshumacijoms Lenkijos pusei išdavimą
Kodėl tai svarbu
Europos Parlamento narys asmeniškai sunaikino paminklą kapavietėje ir pats paskelbė tai liudijantį vaizdo įrašą – tai kelia klausimų dėl atskaitomybės už rinkimus laimėjusių politikų veiksmus. Incidentas paliečia ilgai jautrią Lenkijos ir Ukrainos istorinės atminties temą – UPA, Voluinę ir ginčytinų Antrojo pasaulinio karo laikotarpio asmenybių pagerbimą – tuo metu, kai Ukrainos integracija į ES jau siejama su šiuo klausimu (kaip rugpjūčio pabaigoje nurodė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Bosackis). Lenkijos valdžios bylą nagrinėja ne tik kaip turto sugadinimą ir niekinimą, bet ir kaip galimą neapykantos nusikaltimą tautiniu pagrindu. Ukrainos komentatoriai aktą sieja su ilgai sustabdyta dvišale Lenkijos ir Ukrainos kapaviečių ekshumacijų tvarka, signalizuodami apie galimą diplomatinį atgarsį.
Kas nutiko
Europarlamentaras Grzegorzas Braunas, vadovaujantis kraštutinių dešiniųjų partijai „Konfederacja Korony Polskiej“, kartu su partijos kolega Marcinu Miksza sunaikino granitinį obeliską, stovintį prie 41 UPA kario, 1946 m. vasarį žuvusių mūšyje su sovietų NKVD, kapavietės kaimo Białystok (Білосток) seniūnijoje Dołhobyczów, Hrubieszów apskrityje, Liublino vaivadijoje, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Vaizdo įraše, kurį Braunas patalpinno platformoje X, matyti, kaip vyrai kūjais smogia į akmenyje iškaltus įrašus. Savo įraše Braunas teigė, kad paminklas turi būti nedelsiant išardytas, nes, jo žodžiais, jis „įžeidžia ukrainiečių genocido prieš lenkus aukų atminimą“, ir tvirtino, kad obeliskas pastatytas neteisėtai.
Lenkijos policija rugsėjo 6 d. pradėjo tyrimą dėl paminklo ir kapavietės niekinimo, turto sugadinimo ir galimo neapykantos nusikaltimo tautiniu pagrindu. Pradėjus tyrimą, įtariamieji nebuvo sulaikyti; renkami įrodžiai ir apklausiami liudytojai. Lenkijos Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos atstovė spaudai Karolina Gałecka pareiškė, kad paminklą sunaikinę asmenys neliks nenubausti. Leidinys OKO.press pranešė, kad kapavietė Lenkijoje yra teisiškai saugoma nepriklausomai nuo to, ar statant paminklą buvo laikomasi administracinių procedūrų – tai prieštarauja Brauno teiginiui apie neteisėtą paminklo pastatymą.
Šis aktas – ne pirmas incidentas prie šio memorialo: 2026 m. vasarą paminklas buvo apipiltas dažais ir pažeista jį puošusi arka, dėl ko oficialiai pasmerkė Ukrainos ambasada; nepilnamečiams taip pat buvo padaryta žalos prieš pat Brauno paskelbtą vaizdo įrašą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi pateikti šaltiniai yra ukrainietiški, ir Braunas juose nuosekliai vadinamas „skandalingu“ ar „ukrainofobišku“ politiku ir „ultranacionalistu“, o antraštėse pabrėžiama jo kraštutinių dešiniųjų tapatybė, kirvio/kūjo įvaizdis ir UPA paminklo sunaikinimas, o ne teisiniai ar procedūriniai aspektai. Ukrainiečių žiniasklaida akcentuoja ankstesnius 2026 m. vandalizmo atvejus, Ukrainos ambasados tų aktų pasmerkimą ir (Birchako žodžiais) ilgalaikę ekshumacijų leidimų sustabdymą, taip pateikdama dabartinį Brauno aktą ne kaip pavienį atvejį, o kaip pasikartojantį modelį. Kaip pagrindinis komentatorius iškeltas Ukrainos karys ir istorikas Volodymyras Birchakas, suteikiantis ukrainietišką šaltinio balsą vietoje Lenkijos pareigūnų ar nepriklausomos Lenkijos žiniasklaidos.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl naudoto instrumento: vieni nurodo kirvius ar kirvius-kūjus (sokyra-moloty), kiti – kūjus ar plaktukus, treti – abiejų derinį. Tas pats pagrindinis faktų rinkinys pakartotas su labai skirtingais pasitikėjimo lygiais – pavyzdžiui, 41 kario kapavietės skaičius ir įtariamųjų būklė įvairiuose pranešimuose vertinami nuo 0,65 iki 0,98; žemiausio (0,65–0,7) pasitikėjimo dalys susijusios su Volodymyro Birchako teiginiais apie ekshumacijų leidimus ir paminklų atstatymą.
Kontekstas
Sunaikintas obeliskas žymėjo 1946 m. vasarį mūšyje su sovietų NKVD žuvusių 41 Ukrainos kario kapavietę; memorialas stovi nuo 1990-ųjų, dabartine granitine forma – nuo 2019 m. Paminklas jau buvo niokotas bent dukart: 2026 m. vasarą jis buvo apipiltas dažais ir apgadinta arka (Ukrainos ambasada šį aktą oficialiai pasmerkė), o netrukus prieš Brauno vaizdo įrašą nežinomi asmenys vėl apgadino įrašus ant akmens. Braunas vadovauja kraštutinių dešiniųjų partijai „Konfederacja Korony Polskiej“ ir yra žinomas dėl antivalstybinio Ukrainos atžvilgiu ir prorusiškų pozicijų bei daugybės skandalų: 2024 m. gruodį Seime gesino žvakes ant chanukijos žvakidės, buvo vienintelis Seimo narys, prieš pat Rusijos invaziją balsavęs prieš rezoliuciją, palaikančią Ukrainą, 2024 m. birželį be leidimo nuo Kosciuškos piliakalnio Krokuvoje nuėmė Ukrainos vėliavas, o 2025 m. balandį – iš Balos Podlaskos. Lenkijos Varšuvos apygardos prokuratūra jau anksčiau Braunui buvo pateikusi kaltinimus vagyste, turto sunaikinimu ir šmeižtu. Leidinys OKO.press pranešė, kad kapavietės Lenkijoje yra teisiškai saugomos nepriklausomai nuo to, ar statant paminklą buvo laikomasi administracinių procedūrų – tai prieštarauja Brauno teiginiui apie neteisėtą paminklo pastatymą.