Paskelbta · Atnaujinta

Zelenskis ir Tusko susitikime Briuselyje aptarta Lenkijos parama Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 15 d. Briuselyje Europos Vadovų Tarybos susitikimo paraštėse susitiko su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. Tuskas užtikrino, kad Ukraina nėra viena ir gali remtis Lenkija ir ES, o Zelenskis padėkojo už politinę paramą bei neskelbtiną pagalbą, skirtą Kijevo gynybai nuo Rusijos smūgių.

Pagrindiniai faktai

  • Susitikimas įvyko spalio 15 d. Briuselyje, Europos Vadovų Tarybos susitikimo paraštėse
  • Tuskas užtikrino, kad Ukraina nėra viena ir gali remtis jo asmenine, Lenkijos ir ES parama
  • Zelenskis teigė, kad Lenkijos paramos paketas gynybai nuo Rusijos smūgių apima neskelbtinus elementus, skirtus Kijevo apsaugai
  • Zelenskis padėkojo už 20 mm amuniciją, naudojamą oro gynybai, ir kitą paramą
  • Tuskas pareiškė, kad ES neturi priežasčių silpninti sankcijų Rusijai
  • Tusko teigimu, po derybų su visais lyderiais aišku, kad bet kas, kas galėtų padėti Putinui ir Rusijai, yra nepriimtina Europai ir Lenkijai

Kodėl tai svarbu

Susitikimas rodo galimą Ukrainos ir Lenkijos santykių atšilimą po neseniai buvusios įtampos dėl istorinių ginčų ir Lenkijos prezidento Karolio Navrockio sprendimo atšaukti Zelenskiui skirtą Baltojo erelio ordiną. Tusko viešas pareiškimas, kad Ukraina gali pasikliauti Lenkija ir ES, o jo atsisakymas svarstyti sankcijų silpninimą sustiprina politinį ES ir Lenkijos įsipareigojimą remti Ukrainą. Aptarta neskelbtina pagalba Kijevo gynybai rodo konkretų karinį bendradarbiavimą Rusijos smūgių prieš Ukrainos infrastruktūrą akivaizdoje.

Kas nutiko

Spalio 15 d. Briuselyje, Europos Vadovų Tarybos susitikimo paraštėse, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. Tuskas pareiškė užuojautą dėl masinių civilių aukų, kurias lėmė Rusijos smūgiai, ir užtikrino, kad Ukraina nėra viena prieš Maskvos agresiją – ji gali remtis juo asmeniškai, Lenkija ir ES. Jo teigimu, po derybų su visais lyderiais aišku, kad bet kokia pagalba Putinui ir Rusijai šiame kare yra nepriimtina Europai ir Lenkijai, o ES neturi priežasčių silpninti sankcijų ar leisti finansuoti Rusijos karo mašiną. Zelenskis padėkojo Lenkijai už politinę ir geopolitinę paramą bei atskleidė, kad Varšuvos pagalbos paketas gynybai nuo Rusijos smūgių apima neskelbtinų elementų, skirtų Kijevo apsaugai. Jis pabrėžė, kad dalis šios pagalbos „turi likti tarp mūsų dviejų", ir padėkojo už 20 mm amuniciją, naudojamą oro gynybai, bei kitą paramą, pažymėdamas, kad Ukraina kreipiasi į įvairias Europos šalis dėl tokios paramos. Zelenskis taip pat nurodė, kad tądien Rusijos smūgiai sužeidė 52 žmones, o taikiniu tapo parduotuvė, farmacijos gamykla ir logistikos objektai. Zelenskis Briuselyje taip pat susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarti Rusijos smūgių prieš Ukrainos energetikos sektorių ir naujų oro gynybos paketų.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida dėmesį sutelkia į Zelenskio dėkingumą ir užuominas apie neskelbtiną Lenkijos pagalbą, konkrečiai susietą su Kijevo gynyba nuo Rusijos smūgių. Pabrėžiama Zelenskio citata, kad dalis paramos turi likti tarp dviejų lyderių, santykius pristatant kaip artimą, pasitikėjimu grindžiamą partnerystę. Straipsniai akcentuoja Tusko užtikrinimus, kad Ukraina nėra viena, ir susieja susitikimą su platesniais Lenkijos saugumo žingsniais – „Patriot“ raketų perdavimu ir Lenkijos oro gynybos procedūrų pakeitimu.

Kontekstas

Ukrainos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu buvo įsitempę dėl istorinių ginčų, įskaitant skirtingus UPA veiklos ir Voluinės tragedijos vertinimus. Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis atšaukė Zelenskiui skirtą Baltojo erelio ordiną, kurį Ukrainos prezidentas grąžino paštu; po to Zelenskis kurį laiką vengė Lenkijos oro uostų tarptautiniams vizitams. Spalio 14 d., vykdamas į Londoną, Zelenskis pirmą kartą nuo birželio vėl naudojosi Lenkijos oro uostu Ržešuve – tai galėjo rodyti santykių atšilimą. Kai kurie Lenkijos politikai iš Teisės ir teisingumo partijos, įskaitant Jaroslavą Kačinskį ir buvusį gynybos ministrą Mariušų Blaščaką, grasino blokuoti Ukrainos įstojimą į ES. Lenkijos valdžia pabrėžė, kad istoriniai nesutarimai neturėtų trukdyti gynybinei paramai Ukrainai, nes Ukrainos atsparumas Rusijos agresijai atitinka pačios Lenkijos saugumo interesus. Lenkija jau anksčiau nusprendė perduoti Ukrainai partiją „Patriot“ raketų ir nuo spalio 1 d. pakeitė oro gynybos procedūras reaguodama į Rusijos smūgius. Lenkija didina savo karinį buvimą Liublino vaivadijoje, besiribojančioje su Ukraina.