Rusijos smūgis per tiesioginį eterį smogė Kijevo TV kanalo „My – Ukraina“ biurui, sužeisti darbuotojai

Kodėl tai svarbu

Rusijos smūgis tiesioginio eterio metu smogė veikiančiai nacionalinės televizijos naujienų redakcijai – tai kelia klausimų dėl sąmoningo žurnalistų taikymo. Prezidentas Zelenskis tai pavadino „nauju Rusijos degradacijos puslapiu“ ir kreipėsi į Europą bei pasaulį. Smūgis įvyko praėjus maždaug parai po JAV specialiųjų pasiuntinių vizitų ir po Rusijos žadėtos trijų dienų „pauzės“ smūgiuose prieš Kijevą. ES ambasadorė Katherina Maternova pasmerkė smūgį ir, siekdama padidinti Ukrainos oro gynybą, pasveikino ES sprendimą dėl „Patriot“ sistemų. Per mažiau nei tris savaites tai jau antras smūgis tam pačiam kanalo biurui.

Kas nutiko

2026 m. rugsėjo 8 d. dieną Rusijos smūginis dronas smogė Kijeve, Solomjansky rajone, esančiam TV kanalų „My – Ukraina“ ir „My – Ukraina+“ biurui – pastatas yra viename iš miesto verslo centrų. Tuo metu „My – Ukraina“ tiesiogiai transliavo nacionalinį teletiltą „Jedyni Novyny“ ir eterio metu redakcijoje dirbo žurnalistai. Pagrindinis smūgis teko naujienų redakcijai ir darbuotojų kabinetams; pastatas buvo iš dalies sunaikintas, kilo gaisras, kurį užgesino Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (DSNS) gelbėtojai, o viršutiniuose aukštuose dirbę darbuotojai evakuoti.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanalu pranešė, kad pradžioje buvo žinomi penki sužeisti žmonės, ir skaičius gali augti. Kanalo generalinis prodiuseris Jurijus Sugakas vėliau nurodė šešis sužeistus „My – Ukraina“ ir „My – Ukraina+“ darbuotojus, kurių sužalojimai buvo lengvi arba vidutinio sunkumo; penki iš jų buvo hospitalizuoti. Kanalas sustabdė transliaciją, o jo vietą teletilte laikinai užėmė kolegos iš kitų kanalų; komanda planavo atnaujinti darbą per vieną-dvi dienas.

Dienos smūgis buvo tęsinys po didžiulio naktinio Rusijos raketų ir dronų antskrydžio Kijeve, per kurį buvo naudojami „Oniks“ priešlaiviniai, „Iskander-M“ balistiniai, S-400, KN-23, „Ch-101“ sparnuotieji raketos ir 166 dronai – pranešta apie pataikymus 29 vietose ir skeveldras dar 9-iose, o Ukrainos oro gynyba numušė 33 raketas ir 142 dronus. Kijevo miesto karinės administracijos duomenimis, rugsėjo 8 d. Kijeve iš viso buvo sužeisti 19 žmonių, mero Vitalijaus Kličko teigimu, žuvo trys žmonės.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida smūgį pateikia kaip sąmoningą ataką prieš dirbančią naujienų redakciją, remdamasi kanalu išplatintu tiesioginio eterio įrašu, kuriame matomas smūgio momentas. Prezidentas Zelenskis įvykį pavadino „nauju Rusijos degradacijos puslapiu“ ir paragino Europą bei pasaulį reaguoti. Kanalo vadovybė – generalinis prodiuseris Jurijus Sugakas ir žiniasklaidos grupės vadovas Igoris Petrenko – pateikė sužeistųjų duomenis ir komandos perkėlimo į nuotolinį darbą planą, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhiijus Tychyjis pranešė apie apeliaciją OSCE atstovui žiniasklaidos laisvei bei apibendrino žiniasklaidos darbuotojų aukų statistiką nuo pilnaverčio užpuolimo pradžios. Ukrainos žiniasklaida taip pat susieja smūgio laiką su JAV specialiųjų pasiuntinių Stevo Witkofo ir Džaredo Kušnerio vizitais Maskvoje ir Kijeve bei su Rusijos žadėta trijų dienų „pauze“ smūgiuose prieš Kijevą.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarpnacionalinį kontekstą tiekiamuose šaltiniuose formuoja ES pareigūnai: ES ambasadorė Katherina Maternova pavadino rugsėjo 8 d. smūgį pasibaisėtinu, pabrėžė, kad žurnalistai neturi būti taikiniu, o redakcijos – ne mūšio laukas. Jos pranešime kartu pasveikintas Europos Komisijos sprendimas leisti Ukrainai įsigyti „Patriot“ interpoliatorius už maždaug 3,2 mlrd. eurų, finansuojamus pagal 90 mlrd. eurų ES kreditą. ES užsienio reikalų atstovas (šaltiniuose cituojamas kaip „Vigandas“) smūgį susiejo su amerikiečių pasiuntinių išvykimu iš Kijevo ir pranešė, kad ES spartina paramą Ukrainai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pasveikino ES sprendimą dėl „Patriot“ pirkimo.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose skiriasi pranešimai apie sužeistųjų skaičių „My – Ukraina“ pastate: Zelenskis kalbėjo apie penkis sužeistuosius, o kanalo generalinis prodiuseris Jurijus Sugakas nurodė šešis sužeistus darbuotojus; kanalo spaudos tarnyba vėliau informavo, kad penki iš jų hospitalizuoti.

Nesusitarimas yra ir dėl bendrų rugsėjo 8 d. Kijevas aukų skaičių: viena ankstesnė ataskaita nurodė 16 sužeistųjų ir 2 žuvusius, kita – 10 sužeistųjų, o vėlesnis Kijevo miesto karinės administracijos ir mero Kličko atnaujinimas – 19 sužeistųjų ir 3 žuvusius.

Šaltiniai taip pat šiek tiek skiriasi dėl naktinio antskrydžio paveiktų Kijevo rajonų sąrašo – vieni nurodo Solomjansky, Podilsky, Darnytsky, Holosijivsky ir Ševčenkivsky rajonus, kiti įtraukia Dnipro rajoną, bet praleidžia Ševčenkivsky.

Kai kurie šaltiniai apibūdina smogtą pastatą kaip „My – Ukraina“ TV kanalo biurą, o Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba jį vadina Solomjansky rajono verslo centru, kuriame įsikūrę kanalai.

Kontekstas

„My – Ukraina“ yra vienas iš kanalų, dalyvaujančių nacionaliniame kare drauge transliuojamame teletilte „Jedyni Novyny“. Naktį iš rugpjūčio 19 į 20 d. tas pats biuras jau buvo apgadintas per masinį Rusijos antskrydį Kijeve – išdaužyti langai, smarkiai apgadinta naujienų redakcija, o koridoriuose sprogimo banga nutraukė dalį lubų. Užsienio reikalų ministerijos atstovo duomenimis, nuo pilnaverčio užpuolimo pradžios užregistruota apie 30 redakcijų ir žurnalistų turto apgadinimo, užgrobimo ar sunaikinimo atvejų, 21 žiniasklaidos darbuotojas žuvo eidamas profesines pareigas, dar 10 žiniasklaidos darbuotojų žuvo kaip civiliai gyventojai. Naktinio rugsėjo 8 d. antskrydžio metu Rusija prieš Kijevą panaudojo „Oniks“ priešlaivines, „Iskander-M“ balistines raketas, S-400, KN-23, „Ch-101“ sparnuotąsias raketas ir 166 dronus. Smūgis televizijos kanalui įvyko praėjus maždaug parai po vizitų į Maskvą ir Kijevą JAV specialiesiems pasiuntiniams Stevui Witkofui ir Džaredui Kušneriui, taip pat po Rusijos žadėtos trijų dienų „pauzės“ smūgiuose prieš Kijevą. Apie rugsėjo 8 d. ES narės taip pat pritarė „Patriot“ interpoliatorių pirkimui Ukrainai.