Dėl dronų atakos Maskvoje uždaryti visi keturi oro uostai, oro erdvė virš Rusijos europinės dalies tuščia
Plataus masto dronų ataka privertė laikinai uždaryti visus keturis Maskvos oro uostus – Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo – ir sukūrė de facto civilinės aviacijos uždraudimo zoną virš didžiosios dalies Europinės Rusijos. Flightradar24 duomenimis, civiliniai orlaiviai plačiai vengia šios teritorijos, o Rosaviatsia pranešė apie orlaivių nukreipimą į atsarginius aerodromus. Maskvos meras Sergejus Sobyaninas nuo 23 val. kelis kartus pranešė apie sunaikintus dronus, o jo duomenimis, oro gynyba numušė 59 dronus.
Pagrindiniai faktai
- Visi keturi Maskvos oro uostai – Vnukovo, Domodedovas, Žukovskis ir Šeremetjevas – visiškai nutraukė darbą.
- Flightradar24 duomenimis, oro erdvė virš didžiosios dalies Europinės Rusijos tuščia – civiliniai orlaiviai plačiai vengia šios zonos.
- Rosaviatsia pranešė apie laikinų priėmimo ir išleidimo apribojimų įvedimą bei orlaivių nukreipimą į kitų miestų atsarginius aerodromus.
- Maskvos meras Sergejus Sobyaninas nuo 23 val. keliskart pranešė apie sprogimus ir dronų, skridusių Maskvos link, sunaikinimą.
- Savo duomenimis, Sobyaninas teigė, kad Rusijos oro gynyba numušė 59 dronus.
- Jaroslavlio srityje paskelbtas raudonasis pavojaus lygis dėl smūgio dronų, o Smolenske ir Riazanėje pranešta apie sprogimus ir aktyvią oro gynybos veiklą.
- Per savaitę iki spalio 15 d. Maskvos oro uostuose buvo atšaukta 345 skrydžiai, skaičiavo The Atlantic.
Kodėl tai svarbu
Vienu metu užsidarius visiems keturiems Maskvos oro uostams ir, Flightradar24 duomenimis, civilinei aviacijai masiškai vengiant didžiosios dalies Europinės Rusijos oro erdvės, susidarė precedento neturinti situacija, kurios mastas aiškiai viršijo atskirų Maskvos incidentų lygmenį. Toks Rusijos civilinės aviacijos infrastruktūros sutrikdymas rodo, kad dronų atakos daro tiesioginį spaudimą kasdieniam gyvenimui šalies viduje, ne tik karinei logistikai fronto linijoje.
Kas nutiko
Spalio 16 d. Maskvos oro uostai – Vnukovo, Domodedovas, Žukovskis ir Šeremetjevas – visiškai nutraukė skrydžių priėmimą ir išleidimą. Apribojimus pranešė įvedusi Rosaviatsia, nurodžiusi, kad orlaiviai nukreipiami į kitų miestų atsarginius aerodromus dėl skrydžių saugos. Flightradar24 duomenimis, oro erdvė virš didžiosios dalies Europinės Rusijos buvo tuščia – nei vienas orlaivis tuo metu nebuvo užfiksuotas virš Maskvos. Maskvos meras Sergejus Sobyaninas nuo 23 val. keliskart pranešė apie Maskvos kryptimi skridusių dronų sunaikinimą; jo pateiktais duomenimis, oro gynyba numušė 59 dronus. Atakos mastas taip pat palietė kitas sritis: Jaroslavlio srityje buvo paskelbtas raudonasis pavojaus lygis, o vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi intensyvių gaisrų nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Smolenske ir Riazanėje pranešta apie sprogimų seriją ir aktyvią oro gynybos veiklą. Platesniame kontekste – savaitę iki spalio 15 d. The Atlantic apskaičiavo 345 atšauktus skrydžius Maskvos oro uostuose, o rugsėjo pradžioje bepiločių orlaivių daromas poveikis oro eismui virš Maskvos fiksuotas beveik kasdien.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida (ZN.UA, „Ukrajinska pravda“) akcentuoja smūgio pasekmes Rusijos civilinei aviacijai ir oro erdvei, remdamasi Flightradar24 duomenimis ir Rosaviatsia pranešimais, kad parodytų mastą bei sutrikdymą Rusijos vidaus oro susisiekimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip Rusijos pareigūnai pateikia numuštų dronų skaičius ir į informacijos apie galimas pasekmes stoką Rusijos pusėje.
Kontekstas
Jaroslavlio srityje buvo paskelbtas raudonasis pavojaus lygis, siejamas su smūgio dronais, o vietos ekstremaliųjų tarnybų atstovai pranešė apie eismo stabdymą iš Jaroslavlio Maskvos kryptimi. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi intensyvių gaisrų, siejamų su ataka, nuotraukomis ir vaizdo įrašais.