ES siekia įtikinti Kanadą ir Jungtinę Karalystę padidinti paramą Ukrainai dėl 70 mlrd. eurų finansavimo trūkumo 2027 m.
Europos Sąjunga rengiasi prašyti Kanados ir Jungtinės Karalystės didesnės finansinės paramos Ukrainai, siekdama padengti prognozuojamą 70 mlrd. eurų biudžeto deficitą 2027 metais. Klausimas bus keliamas artėjančiuose ES ir Kanados (spalio 29–30 d.) bei ES ir Jungtinės Karalystės (lapkričio 20 d.) viršūnių susitikimuose. Europos Komisija jau įsipareigojo skirti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 metais, tačiau tikisi, kad trūkstamą dalį padengs kiti partneriai, kurių įnašai kol kas vėluoja.
Pagrindiniai faktai
- ES siekia įtikinti Kanadą ir Jungtinę Karalystę padidinti paramą Ukrainai dėl prognozuojamo 70 mlrd. eurų finansavimo trūkumo 2027 metais
- ES ir Kanados viršūnių susitikimas numatytas spalio 29–30 d., ES ir Jungtinės Karalystės – lapkričio 20 d.
- Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad ES ir jos valstybės narės užtikrina 80% visos išorinės pagalbos Ukrainai
- ES yra įsipareigojusi skirti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 metais, dengiančią apie du trečdalius poreikių
- ES tikėjosi, kad kiti partneriai – Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Norvegija – suteiks dar 45 mlrd. eurų, tačiau didelė dalis šių lėšų gaunama lėtai
- ES taip pat spaudžia Japoniją ir Australiją didinti savo įnašus Ukrainai remti
- Diplomatai ir ES pareigūnai nesitiki, kad viršūnių susitikimuose bus pasirašytas oficialus susitarimas
Kodėl tai svarbu
ES siekia išplėsti finansinės paramos Ukrainai naštą už savo narių ribų, nes Kijevas 2027 metais susidurs su prognozuojamu 70 mlrd. eurų biudžeto trūkumu. Du artėjantys viršūnių susitikimai bus aukščiausio lygio platformos, kuriose Briuselis galės pateikti savo poziciją. Europos Komisija viešai pateikė šį kreipimąsi kaip atsaką į augančius Ukrainos poreikius, o ne kaip kritiką esamiems partneriams. ES jau yra įsipareigojusi 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 metams ir dabar ieško kitų partnerių, kurie padengtų likusius maždaug 45 mlrd. eurų, kurių ji tikėjosi iš jų. Tuo pat metu ES pareigūnai spaudžia Japoniją ir Australiją didinti savo įnašus – tai rodo platesnį diplomatijos postūmį už Europos ribų.
Kas nutiko
Europos Sąjunga rengiasi spalio 29–30 d. ES ir Kanados bei lapkričio 20 d. ES ir Jungtinės Karalystės viršūnių susitikimuose prašyti didesnės finansinės paramos Ukrainai. Tai daroma siekiant padengti prognozuojamą 70 mlrd. eurų biudžeto deficitą, su kuriuo Kijevas susidurs 2027 metais. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen spalio 16 d. pareiškė, kad ES ir jos valstybės narės užtikrina 80% visos išorinės pagalbos Ukrainai, ir paragino kitus partnerius aktyvinti savo pastangas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pranešė ES lyderiams, kad Ukrainai 2027 metais reikės bent 70 mlrd. eurų papildomos finansinės pagalbos. Europos Komisija patvirtino, kad šis 70 mlrd. eurų trūkumas yra tikras ir turi būti padengtas tarptautinių partnerių. ES yra įsipareigojusi skirti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 metams, dengiančią maždaug du trečdalius jos poreikių, ir tikėjosi, kad likusią dalį – apie 45 mlrd. eurų – suteiks kiti partneriai, įskaitant Kanadą, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Norvegiją. Tačiau didelė dalis šių lėšų gaunama lėtai, nes atitinkamų šalių vyriausybės dar nėra patvirtinusios arba neišmokėjusios paramos. ES taip pat spaudžia Japoniją ir Australiją didinti savo įnašus. ES diplomatai ir pareigūnai nesitiki, kad viršūnių susitikimuose bus pasirašytas oficialus susitarimas, tačiau partnerių parama Kijevui greičiausiai formuos politinį derybų klimatą. Europos Komisija dar nenumatė, kokio konkretaus prašymo kreipsis į partnerius ir kaip jis galėtų būti susietas su prekybos ir gynybos derybomis.
Kuo skiriasi pranešimai
ES pareigūnai teigia, kad Japonija vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus dėl 2026 metų įnašų Ukrainai, tuo tarpu su Japonijos pozicija susipažinęs šaltinis tai neigia ir tvirtina, kad Tokijas jau skyrė Kijevui apie 20 mlrd. JAV dolerių. Panašiai ES pareigūnai sako spaudžiantys Australiją didinti savo įnašą 2027 metais, tačiau Australija praneša dar negavusi jokio tokio prašymo.
Kontekstas
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės teikia apie 80% visos išorinės pagalbos Ukrainai. 2025 metų gruodį Europos Vadovų Taryba nusprendė skirti 90 mlrd. eurų paramą Ukrainai 2026–2027 metais, dengiančią maždaug du trečdalius Kijevo numatytų poreikių. Likusį trečdalį tikėtasi gauti iš kitų partnerių, įskaitant Kanadą, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Norvegiją, tačiau didelė dalis šių lėšų gaunama lėtai. Ukrainos finansavimo poreikiai auga sustiprėjus Rusijos puolimui, didėjant platesnėms geopolitinėms išlaidoms ir dėl neaiškumo dėl tolesnės JAV paramos Kijevui. ES svarsto du būdus, kaip užpildyti spragą: papildomus išorės skolinimus arba įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimą. ES pareigūnai taip pat supranta, kad 2027 metais keliose Europos šalyse vyksiantys rinkimai gali paveikti tolesnę paramą.