Europos Audito Rūmai: ES iki 2030 m. nepavyks pasiekti gynybos pasirengimo
Europos Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad ES nesugebės užtikrinti gynybos pasirengimo iki 2030 m. dėl priklausomybės nuo JAV ir fragmentuotų nacionalinių gynybos sistemų. Nuo 2020 iki 2025 m. ES šalių gynybos išlaidos išaugo 79 proc., tačiau 2022 m. vasario – 2023 m. birželio mėn. 78 proc. gynybos pirkimų vyko už bloko ribų, o 63 proc. jų teko JAV.
Pagrindiniai faktai
- Europos Audito Rūmai (EAR) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad ES gebėjimas iki 2030 m. atremti užsienio invaziją išlieka abejotinas dėl priklausomybės nuo JAV ir nacionalinių gynybos sistemų fragmentiškumo.
- 2022 m. vasario – 2023 m. birželio mėn. 78 proc. ES šalių vyriausybių gynybos pirkimų vyko už bloko ribų; 63 proc. tokių ne bloko pirkimų teko JAV.
- 2020–2025 m. ES šalys padidino gynybos išlaidas 79 proc.
- EAR narys Marekas Opiola vadovavo ES gynybos politikos auditui.
- Prancūzija ir Vokietija atsisakė bendro 100 mlrd. eurų naikintuvų projekto dėl nesutarimų dėl vadovavimo ir kontrolės.
- ES įsipareigojo perduoti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių; tai įvyko 2024 m. lapkritį – aštuoniais mėnesiais vėluojant.
- Ukraina paprašė išimties iš ES „Perkame europietišką“ principo, kad galėtų įsigyti amerikietiškų „Patriot“ raketų už dalį 90 mlrd. eurų ES kredito.
Kodėl tai svarbu
Ataskaita aiškiai kvestionuoja, ar ES gali iki 2030 m. patikimai pasirengti atremti didelį karinį grasinimą, kurį kaip realų terminą nurodo Europos žvalgybos tarnybos. Joje priklausomybė nuo JAV įvardijama kaip struktūrinis pažeidžiamumas – 63 proc. ES šalių ne bloko gynybos pirkimų 2022 m. vasario – 2023 m. birželio mėn. teko JAV. Tuo pat metu nuo 2020 iki 2025 m. ES šalių gynybos išlaidos išaugo 79 proc., o tai rodo realų spartinimąsi nepaisant skeptiško audito vertinimo. Ataskaita siejasi su tiesioginiais Ukrainos poreikiais: Kyjivas siekia išimties iš ES „Perkame europietišką“ principo, kad už dalį 90 mlrd. eurų ES kredito galėtų įsigyti amerikietiškų „Patriot“ raketų.
Kas nutiko
Europos Audito Rūmai paskelbė ataskaitą apie ES gynybos politiką, kurioje teigiama, kad bloko siekis iki 2030 m. pasiekti pasirengimą atremti užsienio invaziją išlieka abejotinas. Kaip pagrindines kliūtis auditoriai nurodė tęstinę priklausomybę nuo JAV ir nacionalinių gynybos sistemų fragmentiškumą, taip pat pramoninius „siaurumo taškus“. Auditui vadovavo EAR narys Marekas Opiola; jis pažymėjo, kad ES vis dar gali pasiekti reikšmingos pažangos, jei gerokai padidės gynybos išlaidos ir spartės šaudmenų gamyba. Ataskaitoje pažymima, kad 2022 m. vasario – 2023 m. birželio mėn. 78 proc. ES šalių vyriausybių gynybos pirkimų vyko už bloko ribų, o 63 proc. tokių ne bloko pirkimų teko JAV; auditoriai pripažino, kad iš karto po Rusijos visapusės invazijos pradžios amerikietiškų ginkluotės pirkimai buvo pagrįsti, tačiau ilguoju laikotarpiu ES privalo kurti savo gynybos pramonę. 2020–2025 m. ES šalių gynybos išlaidos padidėjo 79 proc., o 2030 m. pasirengimo tikslas buvo nustatytas praėjusiais metais, reaguojant į žvalgybos tarnybų įspėjimus, kad maždaug tuo metu Rusija gali būti pasiruošusi dideliam karui Europoje.
Kontekstas
2030 m. pasirengimo tikslą ES iškėlė praėjusiais metais, reaguodama į žvalgybos tarnybų įspėjimus, kad maždaug tuo metu Rusija gali būti pasiruošusi didelio masto karui Europoje. ES šalys 2024 m. lapkritį užbaigė pažadą perduoti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių – aštuoniais mėnesiais vėluojant nuo numatyto termino. ES „Perkame europietišką“ taisyklės bendroms gynybos išlaidoms apibrėžia europietišką pramonę plačiai, įtraukiant gamintojus iš glaudžiai susijusių valstybių, tokių kaip Ukraina ir Norvegija. Neseniai Rusijos raketų ir dronų smūgių serija paskatino Kyjivo prašymą dėl išimties iš šių taisyklių, kad būtų galima įsigyti JAV „Patriot“ raketų. Šiam auditui vadovauja EAR narys Marekas Opiola.