Keletas ES valstybių Vikoive pranešė apie naujus įsipareigojimus teikti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos priemones
2026 m. rugsėjo 2 d., neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Vikoive (Airija), kelios ES šalys pranešė apie naujus įsipareigojimus teikti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos priemones, įskaitant interceptoriaus raketas. Apie tai po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas. Ji taip pat nurodė, kad iš 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai jau išmokėta pirmoji 8,47 mlrd. eurų tranšė, o dar 6,1 mlrd. eurų patvirtinta, tačiau to nepakanka.
Pagrindiniai faktai
- 2026 m. rugsėjo 2 d. kelios ES valstybės narės per neformalią ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vikoive (Airija) pranešė apie naujus priešlėktuvinės gynybos įsipareigojimus Ukrainai.
- Apie įsipareigojimus pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas.
- Iš 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai jau išmokėta 8,47 mlrd. eurų; papildomai patvirtinta 6,1 mlrd. eurų, įskaitant priešlėktuvinei gynybai, tačiau, Kallos teigimu, to nepakanka.
- Kaja Kallas atsisakė teikti smulkesnės informacijos apie konkrečius įsipareigojimus – tai, pasak jos, pačios paskelbs valstybės narės.
- Kallas pabrėžė, kad Ukraina be ES lygmens paramos taip pat reikia dvišalės partnerių šalių paramos.
- Kallas teigė, kad Maskva nekeitė savo karo tikslų, o neseniai Rusijos smūgiai Kijeve rodo, kad Rusija nenori taikos.
- Rugsėjo 2 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Ukraina pateikė prašymą EK panaudoti kelis milijardus eurų iš 90 mlrd. eurų paskolos PAC-3 raketoms, skirtoms „Patriot“ sistemoms, įsigyti.
Kodėl tai svarbu
Pareiškimai tiesiogiai susiję su itin aktualia Ukrainos priešlėktuvinės gynybos priemonių paklausa, kurią išryškino neseniai vykdyti Rusijos smūgiai. Jie rodo koordinuotą ES masto ir dvišalį Vakarų pastangų tiekti interceptoriaus raketas ir „Patriot“ komponentus derinį. Finansavimo kontekstas – 8,47 mlrd. eurų jau išmokėta ir dar 6,1 mlrd. eurų patvirtinta iš 90 mlrd. eurų paskolos – iliustruoja Europos finansinės paramos mastą, susietą su priešlėktuvine gynyba. Kallos raginimas teikti papildomą dvišalę paramą rodo, kad vien ES lygmens lėšų nepakanka Ukrainos poreikiams patenkinti.
Kas nutiko
2026 m. rugsėjo 2 d., trečiadienį, per neformalią ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vikoive, Airijoje, kelios ES valstybės narės pranešė apie naujus įsipareigojimus tiekti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos priemones, įskaitant interceptoriaus raketas. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje tai paskelbė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas.
Kalla taip pat pateikė finansinį kontekstą: iš 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai jau išmokėta pirmoji 8,47 mlrd. eurų tranšė; papildomai patvirtinta 6,1 mlrd. eurų, įskaitant lėšas priešlėktuvinei gynybai, tačiau, jos žodžiais, to nepakanka. Kalla atsisakė detalizuoti konkrečius įsipareigojimus – paaiškino, kad pačios valstybės narės viešai paskelbs savo pranešimus, įskaitant skaičius ir kitą informaciją. Ji nenurodė nei konkretaus interceptoriaus raketų skaičiaus, nei šalių, kurios prisiėmė įsipareigojimus.
Be to, Kalla teigė, kad Maskva nekeitė savo karo tikslų, o neseniai vykdyti Rusijos smūgiai Kijeve aiškiai rodo, kad Rusija nenori taikos. Ji pabrėžė, kad Ukraina, be ES lygmens paramos, reikalinga ir dvišalė partnerių šalių parama.
Tą pačią dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Ukraina pateikė EK prašymą panaudoti kelis milijardus eurų iš 90 mlrd. eurų paskolos įsigyti PAC-3 raketas „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemoms. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johann Wadephul pareiškė, kad ES šalys turi rezervų Ukrainos priešlėktuvinei gynybai stiprinti, ir pabrėžė, kad karas artėja prie lemiamo etapo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida vieningai pagrindiniu akcentu laiko Kallos paskelbtus naujus ES įsipareigojimus dėl priešlėktuvinės gynybos raketų. Straipsniuose akcentuojami ir ES lygmens finansiniai rodikliai (išmokėti 8,47 mlrd. eurų, patvirtinti 6,1 mlrd. eurų, bendra 90 mlrd. eurų paskola), ir Kallos raginimas teikti papildomą dvišalę paramą. Pasižadėjimai siejami su Kallos vertinimu, kad pastarieji Rusijos smūgiai Kijeve rodo, jog Maskva nenori taikos, – taip įsipareigojimai pristatomi kaip atsakas į tęsiamus Rusijos išpuolius. Taip pat pabrėžiami paraleliniai darbai: Vokietijos rugsėjį planuojami priešlėktuvinės gynybos paketai, Ukrainos prašymas panaudoti ES paskolą PAC-3 / „Patriot“ raketoms įsigyti ir JAV–Ukrainos derybos dėl raketų gamybos licencijų – iliustruojanti kelių kanalų Vakarų pastangas.
Kontekstas
Rugsėjo 1 d. Kaja Kallas paragino ES valstybes nares perduoti Ukrainai interceptoriaus raketas, kurių sandėliavimo terminas baigiasi. Rugsėjo 2 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Ukraina pateikė prašymą panaudoti kelis milijardus eurų iš 90 mlrd. eurų paskolos įsigyti PAC-3 raketų „Patriot“ sistemoms. Prezidentas Volodymyras Zelenskys po pokalbio su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pažymėjo, kad nauji Vokietijos priešlėktuvinės gynybos paketai atvyks rugsėjį. Britų ministras pirmininkas Andy Burnham pranešė, kad Europos lyderiai svarsto galimybę surengti dar vieną „koalicijos, norinčios veikti“ susitikimą JAV, Generalinės Asamblėjos paraštėse rugsėjį, siekdami spręsti interceptoriaus raketų „Patriot“ sistemoms tiekimo Ukrainai klausimą. Rugpjūčio 25 d. prezidentas Zelenskys pranešė, kad Ukrainoje jau yra nedidelis „Patriot“ raketų kiekis, ir pabrėžė, kad jų reikia daugiau. Rugpjūčio 5 d. jis teigė, kad 2026 m. Ukraina gavo tris kartus mažiau priešlėktuvinės gynybos raketų nei 2025 m. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio nurodė, kad JAV derasi su Ukraina dėl licencijų suteikimo gaminti raketas „Patriot“ sistemoms.