h.ua

Paskelbta · Atnaujinta

Ukraina prašo ES panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus 2027 m. finansavimo spragai dengti

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka rugsėjo 29 d. Briuselyje tarptautiniams donorams pristatė apie 69 mlrd. eurų (arba maždaug 78 mlrd. dolerių) 2027 m. papildomo finansavimo poreikį ir paragino Europos Sąjungą panaudoti įšaldytus Rusijos Centrinio banko aktyvus šiai spragai dengti. ES ir dalis valstybių narių – pirmiausia Belgija, taip pat, anot diplomatų, Italija ir Prancūzija – šiam žingsniui priešinasi, o svarstymai numatyti ES finansų ministrų susitikime spalio 9 d. arba Europos Vadovų Taryboje spalio viduryje.

Pagrindiniai faktai

  • Rugsėjo 29 d. Briuselyje Serhijus Marčenka donorams (ES, G7, Norvegijai, Pietų Korėjai ir TVF) pristatė 2027 m. poreikį – maždaug 69 mlrd. eurų (apie 78 mlrd. dolerių).
  • Marčenkos skaičiavimu, poreikis skyla į ~40 mlrd. eurų gynybai ir ~29 mlrd. eurų valstybės funkcijoms.
  • Ukraina siūlo panaudoti apie 210 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos valstybės aktyvų Europoje (iš jų ~180 mlrd. eurų saugoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“).
  • Belgija priešinasi tokiems žingsniams dėl teisinių rizikų; Italija ir Prancūzija, anot diplomatų, taip pat skeptiškos.
  • Jau suderintos 90 mlrd. eurų ES paskolos 15 mlrd. eurų biudžeto dalis dar neišmokėta – ją siejama su Ukrainos reformomis, įskaitant antikorupcines priemones.
  • 2027 m. nacionalinius rinkimus rengia Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Italija – tai didina politinį naujos ES paramos jautrumą.
  • Diskusija dėl papildomo finansavimo laukiama ES finansų ministrų susitikime spalio 9 d. arba Europos Vadovų Taryboje spalio viduryje.

Kodėl tai svarbu

Ukraina tuo pačiu metu prašo naujo dešimčių milijardų finansavimo ir delsia įgyvendinti reformas, nuo kurių priklauso jau suderėtos ES paramos išmokėjimas. Briuselis spaudžiamas grįžti prie ~210 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo klausimo – sprendimo, kuriam priešinosi Belgija ir kuris 2024 m. gruodį ES viršūnių susitikime nesulaukė paramos. Tuo metu, pasak pranešimų, JAV nuo 2025 m. pradžios Ukrainai neskyrė nė dolerio, o 2027 m. Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Italijoje laukia nacionaliniai rinkimai – todėl bet koks naujas ES finansavimo žingsnis tampa politiškai itin jautrus.

Kas nutiko

Rugsėjo 29 d. Briuselyje, Europos Komisijos būstinėje, susitiko ES, G7, Norvegijos ir Pietų Korėjos atstovai bei TVF delegacija su Ukrainos finansų ministro Serhijaus Marčenkos vadovaujama komanda, kad būtų įvertintas Ukrainos finansinis poreikis. Ministras pristatė, kad 2027 m. Ukrainai reikia maždaug 69 mlrd. eurų papildomai prie jau pažadėtos donorų pagalbos – 40 mlrd. eurų gynybai ir 29 mlrd. eurų valstybės funkcijoms. Ukrainos Finansų ministerijos vertinimu, bendras 2027 m. finansavimo trūkumas siekia apie 78 mlrd. dolerių (~68,77 mlrd. eurų), iš kurių 32,6 mlrd. dolerių – biudžeto poreikiai, o 45 mlrd. dolerių – gynybos. Iš 52,6 mlrd. dolerių prašomos išorinės paramos maždaug 20 mlrd. dolerių šiuo metu yra užtikrinta, todėl nepadengtas biudžeto trūkumas siekia 32,6 mlrd. dolerių. Marčenka paragino ES sukurti centralizuotą mechanizmą su atitinkamu teisiniu pagrindu, kuris leistų panaudoti apie 210 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos valstybės aktyvų, didžiąją dalį jų – Belgijos depozitoriume „Euroclear“ saugomus ~180 mlrd. eurų. Kaip galimas sprendimas Briuselyje svarstoma aktyvus perkelti į ES valdomą saugotojo struktūrą, kad sumažėtų Belgijos teisinė ir finansinė rizika.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida („ZN.UA“, „NV“, „LIGA.net“, „Forbes Ukraine“) pristato Marčenkos brigadi Briuselyje kaip teisingą ir pragmatišką žingsnį: įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas leistų finansuoti išskirtines karo išlaidas, išlaikyti skolų tvarumą ir užtikrinti Maskvos atsakomybę už agresiją. Akcentuojamos paramos turinčios ES šalys – Švedija, Nyderlandai, Ispanija, Lenkija ir Baltijos valstybės – bei rugsėjo 9 d. 123 EP narių kreipimasis, raginantis atnaujinti diskusiją dėl daugiau nei 200 mlrd. eurų įšaldytų aktyvų. Didėjantį poreikį ukrainiečių žiniasklaida sieja su Rusijos smūgių intensyvėjimu ir Juodosios jūros grūdų eksporto blokada, kuri smukdo žemės ūkio pajamas.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Prancūzijos „Le Monde“ akcentuoja ES institucijų ir valstybių narių skepticizmą: vieno diplomato žodžiais, „atrodo, lyg laistytume dykumą“. Europos Komisija nenori dar vieno pralaimėjimo ir pirmiausia siekia užbaigti 90 mlrd. eurų paskolos išmokėjimą, kurį stabdo lėta reforma Verkhovnoje Radoje – tai aiškiai pabrėžė plėtros komisarė Marta Kos. Belgija priešinasi įšaldytų suvereniųjų aktyvų konfiskavimui ar naujam panaudojimui dėl teisinių rizikų; anot diplomatų, Italija ir Prancūzija, kurių pozicijos gali būti lemiamos, taip pat šiuo metu skeptiškos. Tarptautinė žiniasklaida taip pat aptaria alternatyvias ES finansavimo kryptis – Europos taikos fondą (6,6 mlrd. eurų), Ursulos von der Leyen pasiūlymą nukreipti apie 20 mlrd. eurų likučių iš 150 mlrd. eurų ES ginkluotės paskolos bei 100 mlrd. eurų Ukrainai skirtą 2028–2034 m. DFP eilutę, – tačiau Vokietija ir „taupieji“ sąjungininkai prieštarauja biudžeto didinimui.

Kuo skiriasi pranešimai

Duomenys apie tą patį 2027 m. poreikį pateikiami dviem būdais: Ukrainos Finansų ministerijos pateikimu (remiantis „Euronews“ ir „Le Monde“ pranešimais) – 32,6 mlrd. dolerių biudžetui ir 45 mlrd. dolerių gynybai, iš viso apie 78 mlrd. dolerių (~68,77 mlrd. eurų), o Marčenkos Briuselio pristatyme – 40 mlrd. eurų karinėms išlaidoms ir 29 mlrd. eurų valstybės funkcijoms, iš viso apie 69 mlrd. eurų. Taip pat skiriasi įšaldytų Rusijos aktyvų Europoje apimtis: dauguma šaltinių nurodo apie 210 mlrd. eurų, dalis jų teigia, kad Euroclear saugo „didžiąją dalį“, kiti nurodo tiksliai apie 180 mlrd. eurų, o 2025 m. rugsėjo EP kreipimasis minėjo „daugiau nei 200 mlrd. eurų“.

Kontekstas

Rusijos Centrinio banko aktyvai ES buvo įšaldyti 2022 m. vasarį; didžioji jų dalis saugoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“. Nuo to laiko šie aktyvai ES jau atnešė apie 8 mlrd. eurų neeilinių pajamų, dar 1,4 mlrd. eurų pranešta rugpjūtį. 2024 m. gruodį ES viršūnių susitikime Belgija, telkdama daugumą, blokavo Europos Komisijos pasiūlymą įšaldytus Rusijos aktyvus panaudoti kaip pagrindą bespalūkanės kredito linijos Ukrainai. Alternatyva tapo 90 mlrd. eurų paskola, užtikrinta bendra ES skola, padalinta po lygiai 2026 ir 2027 m. (po 30 mlrd. eurų per metus gynybai ir po 15 mlrd. eurų per metus biudžetui). Iki rugsėjo vidurio Briuselis iš šios paskolos jau išmokėjo 15 mlrd. eurų ginkluotei, tačiau 15 mlrd. eurų biudžeto tranzą sulaiko siekis, kad Ukraina įvykdytų reformas, įskaitant antikorupcines.