Paskelbta

NATO ir Ukrainos tarybos ekstremalus posėdis dėl oro gynybos stiprinimo

NATO būstinėje įvyko ekstremalus NATO ir Ukrainos tarybos posėdis, skirtas Ukrainos oro gynybai stiprinti. Posėdžiui, kuris vyko uždaru režimu, pirmininkavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, jame dalyvavo visų 32 NATO valstybių narių nuolatiniai atstovai. Ukraina informavo sąjungininkus apie naują Rusijos oro teroro taktiką, įskaitant reaktyvinių „Shahed“ dronų grėsmę, ir paragino prieš kitą Ramsteino formato susitikimą pateikti konkrečius ginklų paketus bei papildomus įnašus į PURL iniciatyvą.

Pagrindiniai faktai

  • Etremaliai NATO ir Ukrainos tarybos posėdis vyko NATO būstinėje uždaru režimu.
  • Posėdžiui pirmininkavo generalinis sekretorius Markas Rutte; dalyvavo visų 32 NATO narių atstovai.
  • Ukrainai atstovavo misijos NATO vadovė Alona Hetmančuk, viceministras Serhijus Bojevas ir brigados generolas Serhijus Sobko.
  • Ukraina sąjungininkams pristatė naują Rusijos oro teroro taktiką, įskaitant reaktyvinius „Shahed" dronus.
  • Prieš kitą Ramsteino formato susitikimą (po savaitės) tikimasi konkrečių ginklų paketų ir įnašų į PURL iniciatyvą.
  • NATO šalys yra pasirengusios šiemet skirti bent 70 mlrd. eurų, tačiau trūksta dar 8 mlrd. eurų.
  • Hetmančuk pabrėžė būtinybę stiprinti tolimojo veikimo pajėgumus smogti į grėsmės šaltinius.

Kodėl tai svarbu

Posėdis rodo skubų NATO lygmens atsaką į eskalavusias Rusijos oro atakas prieš Ukrainą, įskaitant naujos kartos reaktyvinių „Shahed" tipo dronų atsiradimą. Jis iliustruoja Ukrainos ir visų 32 NATO narių koordinaciją dėl konkrečių ginklų paketų, tikimų per savaitę iki kito Ramsteino formato susitikimo. Ukraina pasinaudojo jums reikalaudama papildomų įnašų į PURL iniciatyvą ir anti-balistinių interceptorių perdavimo iš partnerių atsargų. Posėdis taip pat atkreipia dėmesį į 8 mlrd. eurų trūkumą iš pažadėtų 70 mlrd. eurų šių metų Ukrainos gynybai. Galiausiai jis signalizuoja apie platesnę Ukrainos strateginę kryptį – stiprinti tolimojo veikimo smūgio pajėgumus, smogiančius į grėsmės šaltinius, o ne vien ieškoti gynybos priemonių.

Kas nutiko

NATO būstinėje įvyko taip pat vadinamas NATO ir Ukrainos tarybos ekstremalus posėdis dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo. Posėdžiui pirmininkavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, dalyvavo visų 32 NATO valstybių narių nuolatiniai atstovai. Ukraina buvo atstovaujama dalyvaujant dviem pranešėjams: misijos NATO vadovei Alonai Hetmančuk ir dviem kariškiams – gynybos viceministrui Serhijui Bojevui ir brigados generolui Serhijui Sobkai, neseniai paskirtam Generalinio štabo pavaduotojui ir laikinai einančiam Aukščiausiosios vadovybės pavaduotojuiči pareigas. Posėdis vyko urodomuoju („uždaru") režimu, todėl viešai paskelbta tik dalis informacijos. Posėdžio ekstremalumą lėmus būtinybė informuoti NATO apie naują Rusijos oro teroro prieš Ukrainą taktiką. Ukraina pasinaudojo posėdžiu, kad informuotų partnerius apie konkrečius įnašus ar ginklų paketus, kurių tikimasi per savaitę, iki kito Ramsteino formato (UDCG) susitikimo. Buvo paraginta tešius išreikšti įnašais į PURL iniciatyvą ir sprendimais dėl papildomų anti-balistinių priemonių perdavimo iš partnerių atsargų. Hetmančuk pabrėžė, kad Ukrainos oro erdvės apsauga svarbi ne tik Ukrainai, bet ir kaimyninėms NATO šalims. NATO šalys yra pasirengusios šiemet skirti bent 70 mlrd. eurų Ukrainos gynybai, tačiau dar trūksta 8 mlrd. eurų, kuriuos būtina kuoanomi greičiau surinkti. Hetmančuk taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti ir didinti Ukrainos tolimojo veikimo pajėgumus, smogiančius į grėsmės šaltinius, o ne vien ieškoti tokių gynybos priemonių kaip oro gynybos sistemos. Be to, Ukraina oficialiai pranešė ICAO, kad Rusijos oro erdvė yra pavojinga civilinei aviacijai dėl padidėjusio karinio aktyvumo, ir paragino oro linijas jos vengti.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Abu šaltiniai yra ukrainietiški ir sutelkia dėmesį į Ukrainos misiją NATO, o pagrindine poseančio turinio perdavimo priemone tampa Hetmančuk pareiškimai, nes pats posėdis buvo uždaras. Jie pabrėžia konkrečius, artimiausius Ukrainos lūkesčius sąjungininkams – ginklų paketus per savaitę iki kito Ramsteino formato UDCG susitikimo – o ne platesnę NATO strateginę diskusiją. Akcentuojamas Ukrainos požiūris, kad Ukrainos oro erdvės apsauga tarnauja ir kaimyninėms NATO valstybėms, bei perduodamas Ukrainos prezidento signalas dėl Rusijos oro erdvės. Ypatingas dėmesys skiriamas finansiniam trūkumui (8 mlrd. eurų iš pažadėtų 70 mlrd. eurų) ir būtinybei gauti papildomų PURL įnašų bei anti-balistinių priemonių perdavimo.