Ukraina prieš „Ramšteino“ susitikimą perdavė NATO skubios oro gynybos poreikių sąrašą
rugsėjo 7 d. Briuselyje, NATO būstinėje, įvyko neeilinis Ukrainos–NATO Tarybos posėdis nuolatinių atstovų lygiu, kurį sąsukavo Ukraina. Ukrainos delegacija, vadovaujama gynybos viceministro Serhiy Boiev ir generalinio štabo pavaduotojo brigados generolo Serhiy Sobko, pateikė sąjungininkams išsamų oro grėsmių vertinimą bei prioritetinį ir skubų oro bei raketinės gynybos priemonių poreikių sąrašą. Ukraina paragino partnerius iki metų pabaigos mobilizuoti išteklius, būtinus NATO deklaruotam 70 mlrd. eurų karinės paramos lygiui užtikrinti, ir perkelti dėmesį nuo politiškai įmanomo prie operatyviai būtino. Oro ir raketinės gynybos stiprinimas bus vienas pagrindinių klausimų rugsėjo 8 d. „Ramšteino“ formato susitikime.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 7 d. Briuselyje įvyko neeilinis Ukrainos–NATO Tarybos posėdis nuolatinių atstovų lygiu, sušauktas Ukrainos iniciatyva
- Posėdžiui pirminavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte
- Ukraina perdavė NATO prioritetinį ir skubų oro bei raketinės gynybos priemonių poreikių sąrašą
- Ukrainos delegacijai atstovavo gynybos viceministras Serhiy Boiev ir generalinio štabo pavaduotojas brigados generolas Serhiy Sobko
- Ukraina paragino sąjungininkus iki metų pabaigos mobilizuoti išteklius NATO deklaruotam 70 mlrd. eurų karinės paramos lygiui užtikrinti
- Ukraina paragino pereiti nuo politiškai įmanomo prie operatyviai būtino greitai teikiant papildomas oro ir raketinės gynybos galimybes
- Oro ir raketinės gynybos stiprinimas – vienas pagrindinių rugsėjo 8 d. „Ramšteino“ formato susitikimo klausimų
Kodėl tai svarbu
Neįprastas Ukrainos–NATO Tarybos posėdis formaliai įtvirtino oro ir raketinę gynybą kaip pagrindinį rugsėjo 8 d. „Ramšteino“ formato susitikimo prioritetą prieš žiemą. Ukraina susiejo savo poreikius su NATO pačiu deklaruotu 70 mlrd. eurų paramos lygiu – tai politinius įsipareigojimus paverčia metų pabaigos mobilizacijos tikslu. Argumentas, kad Ukrainos oro gynyba tiesiogiai gina ir Aljanso teritoriją, dvišalę pagalbą perkelia į kolektyvinio saugumo rėmus. Posėdyje aptarti konkretūs perdavimo variantai – „Patriot“ sistemos, prancūzų–italų SAMP/T ir „Aster“ raketos – gali nulemti žiemos apsaugą Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.
Kas nutiko
Rugsėjo 7 d. NATO būstinėje Briuselyje įvyko neeilinis Ukrainos–NATO Tarybos posėdis nuolatinių atstovų lygiu. Posėdį Ukraina incijavo prieš rugsėjo 8 d. „Ramšteino“ formato Kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimais susitikimą, jam pirminavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Ukrainos delegaciją atstovavo gynybos viceministras europinei integracijai Serhiy Boiev ir generalinio štabo pavaduotojas brigados generolas Serhiy Sobko, kurie sąjungininkams pateikė išsamų dabartinių oro grėsmių vertinimą. Ukraina perdavė NATO prioritetinį ir skubų oro bei raketinės gynybos priemonių poreikių sąrašą ir paragino sąjungininkus greitai suteikti papildomas galimybes, tiesiogiai susijusias su ukrainiečių gyvybių apsauga. Ukraina taip pat paragino partnerius iki metų pabaigos mobilizuoti išteklius, reikalingus NATO deklaruotam 70 mlrd. eurų karinės paramos lygiui įgyvendinti, ir pereiti nuo to, kas politiškai įmanoma, prie to, kas operatyviai būtina. Oro ir raketinės gynybos stiprinimas bus vienas pagrindinių rugsėjo 8 d. „Ramšteino“ susitikimo klausimų.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pristato neeilinį Ukrainos–NATO Tarybos posėdį kaip pagrindinį įvykį, kurio svarbiausias rezultatas – perduotas NATO oro ir raketinės gynybos poreikių sąrašas. Ypač akcentuojamas Serhiy Boiev teiginys, kad „savalaikiškumas dabar svarbesnis už apimtis“ ir kad dronai bei oro gynyba lems žiemos eigą. Tvirtai pabrėžiamas 70 mlrd. eurų NATO paramos tikslas ir šūkis „nuo politiškai įmanomo prie operatyviai būtino“. Ukrainos misijos prie NATO vadovės Alonos Hetmanchuk žodžiai, kad Rusijos drono ar raketos sunaikinimas virš Ukrainos tiesiogiai saugo Aljanso teritoriją, naudojami kaip politinė logika, prilyginanti Ukrainos oro gynybą Aljanso kolektyviniam saugumui.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi neeilinio Ukrainos–NATO Tarybos posėdžio data – dalis praneša rugsėjo 7 d., kiti nurodo tik „prieš „Ramšteino“ susitikimą“ be tikslios datos. Taip pat nevienodai pateikiamas santykis tarp Elzė rūmų pranešimo apie „Patriot“ sistemas platesniame sąjungininkų spaudimo Ispanijai ir Graikijai perduoti interceptorius kontekste: vieni šaltiniai rašo apie Prancūzijos koordinuojamus naujus pristatymus, kiti – apie platesnį spaudimą trečiosioms šalims. Ukrainos paraiškos ES dėl „Patriot“ finansavimo stadija taip pat aprašoma skirtingai – nuo Ursulos von der Leyen patvirtinimo apie paraiškos gavimą iki Komisijos nagrinėjimo ir, remiantis „Suspilne“ šaltiniu, pritarimo.
Kontekstas
Paskutinis „Ramšteino“ formato susitikimas įvyko birželio 18 d. Briuselyje, jam pirmininkavo JK ir Vokietija; po jo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie „oro-oro“ raketų pristatymus ir bendrą antžeminių robotizuotų sistemų gamybą. Liepą Prancūzija ir Italija sutarė paspartinti „Aster 30“ raketų tiekimą ir suteikti Ukrainai gamybos licenciją; Prancūzija taip pat pranešė apie dviejų SAMP/T sistemų perdavimą, grąžintinų nuo 2027 m., kai bus prieinama modernizuota versija. Ukraina atskirai kreipėsi į ES dėl PAC-3/„Patriot“ interceptorius finansavimo pagal Ukraine Support Loan programą, o JK paskelbė apie 100 mln. svarų prieš žiemą skirtą paketą, įskaitant „Patriot“ interceptorius, įsigyjamus per PURL mechanizmą. Liepą Prancūzija ir Ukraina preliminariai sutarė dėl 16 „Rafale“ naikintuvų pirkimo, o Ukraina platesniu mastu planuoja įsigyti 100 „Rafale“.