Ukraina beveik išnaudojo Patriot ir F-16 zenitinių raketų atsargas – ieškoma pigesnių europiečių alternatyvų
Ukrainos atsargos amerikietiškų zenitinių raketų AIM-120, AIM-9 ir PAC-3, naudojamų F-16 naikintuvų bei Patriot sistemų, beveik išsemtos, o Rusija didina reaktyvinių dronų ir balistinių raketų gamybą. Ukraina tikisi iki 2026 m. pabaigos gauti kelis senesnius SAMP/T kompleksus su Aster raketomis ir kuria bendrą su Europa projektą Freyja – pigesnį pakaitalnykį, suderinamą su NATO standartais.
Pagrindiniai faktai
- Ukrainos AIM-120, AIM-9 ir PAC-3 raketų atsargos beveik išsemtos.
- Rusijos Geran-4 ir Geran-5 reaktyviniai dronai skrenda iki 600 km/val., gaminama apie 3 000 vnt. per mėnesį.
- Rusija balistinių raketų gamybą padidino iki maždaug 100 vnt. per mėnesį (~60 Iskander-M ir ~40 RM-48U).
- Aster raketa kainuoja mažiau nei pusę eksportinės PAC-3 versijos kainos – apie 7 mln. JAV dolerių.
- Ukraina iki 2026 m. pabaigos tikisi gauti kelis senesnius SAMP/T kompleksus su Aster raketomis.
- Bendras Europos ir Ukrainos projektas Freyja kuria pigesnį pakaitalnykį, pagrįstą FP-7 raketa, su 12 Europos gynybos bendrovių komponentais.
- Vokietija planuoja per metus licencijomis pagaminti iki 200 silpnesnių PAC-2 raketų, dalis jų galėtų būti perduotos Ukrainai.
Kodėl tai svarbu
Ukrainos zenitinių raketų atsargų išsekimas sutampa su Rusijos reaktyvinių dronų ir balistinių raketų gamybos spartinimu. - tai kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos oro gynybai artėjant žiemai. Atsakas – pigesnės europietiškos alternatyvos: senes SAMP/T su Aster raketomis ir bendra Europos-Ukrainos sistema Freyja, o tai rodo kainų asimetrijos (PAC-3 – apie 7 mln. JAV dolerių, Aster – mažiau nei pusė tos kainos) diktuojamą poslinkį link pigesnių, masiškai gaminamų pakaitalnykių.
Kas nutiko
Ukrainos AIM-120 ir AIM-9 raketų, naudojamų F-16 naikintuvų, atsargos beveik išsemtos, o PAC-3 raketų, skirtos Patriot sistemoms, atsargos taip pat baigiasi. Didelio masto naujos JAV PAC-3 siuntos Ukrainai mažai tikėtinos dėl JAV atsargų eikvojimo kare su Iranu. Tuo metu Rusija reaktyvinius dronus Geran-4 ir Geran-5, varomus daugiausia kiniškais turbiniais varikliais, gamina maždaug po 3 000 vnt. per mėnesį; šie dronai skrenda iki 600 km/val. Balistinių raketų gamyba padidėjo iki maždaug 100 vnt. per mėnesį – apie 60 Iskander-M ir 40 RM-48U. Ukraina tikisi iki 2026 m. pabaigos gauti kelis senesnius SAMP/T kompleksus su Aster raketomis (Aster kainuoja mažiau nei pusę eksportinės PAC-3 kainos – apie 7 mln. JAV dolerių). 2027 m. planuojama perduoti aštuonis naujus SAMP/T NG kompleksus. Tuo pat metu vykdomas bendras Europos ir Ukrainos projektas Freyja – pigesnis, masiškai gaminamas pakaitalnykis, pagrįstas FP-7 raketa; jutiklius, valdymą ir navigaciją tiekia 12 Europos gynybos bendrovių, tarp jų Thales (Prancūzija), Leonardo (Italija), Diehl (Vokietija) ir Saab (Švedija). Vokietija taip pat planuoja per metus pagaminti iki 200 silpnesnių PAC-2 raketų.
Kuo skiriasi pranešimai
Prancūzų kariniai šaltiniai teigia, kad Aster raketa kai kuriais aspektais lenkia Patriot, tačiau kiti faktai PAC-3 pristato kaip esamą standartą, kurio eksportinė kaina – apie 7 mln. JAV dolerių. Tai atspindi skirtingus nacionalinius vertinimus, o ne tiesiogiai prieštaraujančius skaičius.
Kontekstas
Rusijos Geran-4 ir Geran-5 reaktyviniai dronai varomi daugiausia kiniškais turbiniais varikliais, dalis komponentų gaminami Rusijoje naudojant kontrabanda įvežtus vakarietiškus 3D spausdintuvus. Rusija taip pat naudoja didesnį droną „Banderole“, kuris vis labiau primena pigų sparnuotąją raketą. Aster raketa svaite neša sprogstamąjį užtaisą, kuris sprogsta šalia taikinio, o PAC-3 naudoja kinetinį smūgį į taikinį. Vokietija planuoja iki 200 silpnesnių PAC-2 raketų per metus gaminti pagal licenciją, o dalis jų, NATO šalims sutikus, galėtų būti perduotos Ukrainai.