Rubijas patvirtino JAV derybas su Ukraina dėl „Patriot“ raketų gamybos licencijų
JAV valstybės sekretorius Marco Rubijas rugsėjo 2 d. patvirtino, kad Jungtinės Valstijos derasi su Ukraina dėl licencijų išdavimo „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemos raketoms gaminti. Jis kartu perspėjo, kad net ir gavus licenciją, tokios gamybos sukūrimas užtruktų kelerius metus ir tai neišspręstų esamos skubos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos problemos.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 2 d. Marco Rubijas laidoje „The Brian Kilmeade Show“ patvirtino JAV derybas su Ukraina dėl „Patriot“ raketų gamybos licencijų
- Pasak Rubijo, net gavus licenciją, gamybos paleidimas ir reikalingų gamyklų statyba užtruktų kelerius metus
- Rubijas pabrėžė, kad licencijavimas neišspręs trumpalaikio Ukrainos poreikio – „Patriot“ raketų visame pasaulyje didelė paklausa, įskaitant Artimuosius Rytus
- Gegužės pabaigoje prezidentas Zelenskis išsiuntė skubų laišką Trumpui ir Kongresui, prašydamas „Patriot“ gamybos licencijos
- Liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Trumpas sakė, kad JAV galėtų suteikti tokią licenciją, tačiau liepos 31 d. teigė, kad Vašingtonas turi būti „labai atsargus“
- „Patriot“ yra vienintelė sistema Ukrainoje, galinti efektyviai naikinti „Iskander-M“, „Kinžal“ ir „Cirkon“ balistines raketas
- Ankstyvą rugpjūtį „The Atlantic“ pranešė, kad „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ prieštarauja licencijavimui, nes baiminasi konkurencijos ir nutekėjimo Rusijai
Kodėl tai svarbu
Licencijavimas pirmą kartą leistų Ukrainai šalyje gaminti svarbiausią Vakarų priešlėktuvinės gynybos sistemą ir potencialiai pašalintų lėtinį raketų trūkumą. „Patriot“ yra vienintelė sistema Ukrainoje, galinti veiksmingai perimti Rusijos „Iskander-M“, „Kinžal“ ir „Cirkon“ raketas – o šių balistinių raketų Rusijos naudojimas, anot ISW analitikų, liepą augo. Derybos vyksta Trampo administracijai atsisakius tiesiogiai finansuoti karinę pagalbą Ukrainai, o Europos sąjungininkės pagal PURL programą perka JAV ginklus Kyjivui; kartu proceso metu išryškėjo komercinis JAV gynybos rangovų „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ pasipriešinimas dėl būsimos konkurencijos.
Kas nutiko
Rugsėjo 2 d. JAV valstybės sekretorius Marco Rubijas laidoje „The Brian Kilmeade Show“ patvirtino, kad JAV derasi su Ukraina dėl licencijų išdavimo „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemos raketoms gaminti. Jis pažymėjo, kad net ir turint licenciją, tokios sudėtingos ginkluotės gamybos sukūrimas ir būtinų gamyklų statyba užtruktų kelerius metus, todėl licencijavimas neišspręstų trumpojo laikotarpio Ukrainos poreikio oro gynybai. Rubijas pabrėžė didelę pasaulinę „Patriot“ raketų paklausą – jų reikalauja ne tik Ukraina, bet ir Artimųjų Rytų šalys – ir paminėjo, kad JAV pirmiausia privalo užtikrinti pakankamus savo gynybos išteklius. Pokalbio metu jis taip pat trumpai komentavo Ukrainos pasiūlymą dalytis dronų technologijomis su JAV, pavadindamas tai ilgalaikiu projektu be konkrečių pranešimų.
Šios derybos yra ankstesnių žingsnių tęsinys: gegužės pabaigoje prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė skubų laišką Donaldui Trumpui ir Kongresui, kuriame įspėjo apie kritinį priešlėktuvinės gynybos priemonių trūkumą ir prašė „Patriot“ gamybos licencijos. Liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Trumpas teigė, kad tokia licencija galėtų būti suteikta, tačiau liepos 31 d. perspėjo, kad Vašingtonas turi būti „labai atsargus“ dėl jos perdavimo. Tarp svarstomų kompromisų minimas variantas, pagal kurį Ukraina gamintų atskirus komponentus, o galutinis surinkimas vyktų Vokietijoje. Atskirai ES svarsto Ukrainos prašymą pirkti „Patriot“ raketas naudojant Europos lėšas, o kelios ES šalys pažadėjo papildomą priešlėktuvinės gynybos paramą.
Kuo skiriasi pranešimai
Tarp prieinamų ataskaitų yra aiškių skirtumų. Pirma, liepos 31 d. Trampo pareiškimas „labai atsargus“ vienuose šaltiniuose pateikiamas kaip ankstesnio NATO viršūnių susitikime pareikšto palankumo „Patriot“ licencijavimui suabejojimas, kituose – kaip aiškesnis ankstesnės pozicijos atšaukimas. Antra, priežastys, kuriomis Vašingtonas grindžia savo atsargumą, įvairiuose šaltiniuose pateikiamos skirtingai: vieni akcentuoja raketų gamybos technologijų nutekėjimo Rusijai riziką, kiti – vidaus JAV gynybos atsargų ir Artimųjų Rytų įsipareigojimų poreikį, treti – komercinį JAV gynybos rangovų „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ pasipriešinimą dėl galimos konkurencijos.
Kontekstas
Gegužės pabaigoje prezidentas Zelenskis išsiuntė skubų laišką Trumpui ir Kongresui, įspėdamas apie kritinį priešlėktuvinės gynybos priemonių trūkumą Ukrainoje ir prašydamas „Patriot“ gamybos licencijos. Liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Trumpas teigė, kad JAV galėtų suteikti tokią licenciją, tačiau vėliau, liepos 31 d., pareiškė, kad Vašingtonas turi būti „labai atsargus“. Pasak „Financial Times“, Trumpas atmetė Zelenskio prašymą perduoti šimtus papildomų „Patriot“ raketų, motyvuodamas JAV poreikiais Artimuosiuose Rytuose. Vašingtonas nerimauja dėl slaptų technologijų nutekėjimo Rusijai rizikos; vienas svarstomas kompromisas numatytų, kad Ukraina gamintų atskirus raketų komponentus, o galutinis surinkimas vyktų Vokietijoje. Atskirai ES svarsto Ukrainos prašymą įsigyti „Patriot“ raketų naudojant Europos lėšas, o kelios ES šalys pažadėjo papildomų priešlėktuvinės gynybos priemonių. „Patriot“ (MIM-104) yra vienintelė sistema Ukrainoje, gebanti veiksmingai perimti Rusijos „Iskander-M“, „Kinžal“ ir „Cirkon“ balistines ir kvazibalistines raketas. Nuo 2025 m. vasaros kitos NATO šalys pagal PURL programą perka JAV ginklus Ukrainai, Trampo administracijai atsisakius tiesiogiai finansuoti karinę pagalbą.