Zelenskis: Ukraina dvi dienas nepuldė Rusijos energetikos, Rusija toliau atakavo 19 Ukrainos regionų

Kodėl tai svarbu

Šis pareiškimas atskleidžia tiesioginį Ukrainos ir JAV prezidentų nesutarimą dėl to, ar Ukraina laikėsi paskelbtų „energijos paliaubų“. Zelenskis teigia, kad Ukraina dvi dienas susilaikė nuo smūgių Rusijos energetikai, o Trumpas tvirtina priešingai – esą Ukraina „dieną prieš tai smogė daugeliui objektų“. Toks prieštaravimas iliustruoja, ar paskelbtos paliaubos yra tikrai abipusės, kai viena šalis tęsė atakas, o kita – susilaikė. Be to, „CNN“ ir „Financial Times“ praneša apie JAV administracijos spaudimą Kyjivui – grasinimus pristabdyti žvalgybos mainus ir ginkluotės pirkimų sistemą, siekiant priversti Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos energetikos objektams gilumoje. Visa tai vyksta JAV darant atskirus žingsnius – pavyzdžiui, pranešamas susitarimas dėl Rusijos dyzelino importo – prieš kuriuos protestuoja abiejų partijų JAV senatoriai, tvirtindami, kad tai prieštarauja JAV įstatymams.

Kas nutiko

Spalio 11 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad „nuo šios akimirkos“ tarp Ukrainos ir Rusijos prasideda „energijos paliaubos“, ir tvirtino, kad abi pusės sutiko. Tačiau, kaip pranešė „Axios“, šis susitarimas apima tik smūgius prieš naftos perdirbimo įmones (NPK) – ne visą energetikos infrastruktūrą. Ukraina turi tik vieną NPK, veikiantį ne visa galia ir ne kartą taikytą Rusijos smūgių, o Rusija valdo platų NPK tinklą.

Spalio 13 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Ukraina dvi dienas po paliaubų paskelbimo nepuldė Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūros. Pasak jo, per tą patį laikotarpį Rusija tęsė atakas prieš Ukrainos energetikos objektus ir kritinę infrastruktūrą – per dvi dienas Rusijos smūgiai palietė 19 Ukrainos regionų. Zelenskis pabrėžė, kad Maskva „neišklausė“ Trumpo ir aiškiai signalizavo neketinanti susilaikyti nuo smūgių prieš Ukrainą, ir pridūrė, kad Kyjivas pasirengęs abipusiems žingsniams įtampos mažinimui, tačiau tam reikalingas didesnis spaudimas Maskvai.

Tą pačią dieną Trumpas, paklaustas apie šešių energetikos objektų, kuriuos Rusija atakavo dieną prieš tai, pareiškė, kad „Ukraina dieną prieš tai smogė daugeliui objektų“, ir pridūrė, kad paliaubas pažeidinėjo abi pusės. Vėliau naktį jis pažadėjo patikrinti pranešimus apie Rusijos pažeidimus. Zelenskio ir Trumpo pozicijos dėl Ukrainos smūgių prieš Rusijos energetiką prieštarauja viena kitai. Zelenskis taip pat teigė, kad iš karto po Trumpo paskelbimo Rusijos dronai smogė Charkovo elektros stočiai.

„CNN“ ir „Financial Times“, remdamiesi Europos pareigūnais, pranešė, kad JAV administracija grasino Kyjivui pristabdyti žvalgybinės informacijos mainus ir Europos šalių vykdomus amerikietiškos ginkluotės pirkimus Ukrainai, jei Ukraina nenustos smūgiuoti Rusijos energetikos objektų gilumoje. „Axios“ papildė, kad spalio 10 d. Majamyje JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris derybose su Ukrainos pareigūnu grasino, kad Trumpas nutrauks žvalgybos prieigą Kyjivui. „Financial Times“ taip pat nurodė, kad Ukraina apie paliaubų susitarimą nieko nežinojo jo paskelbimo metu.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida („Ukrinform“, „Suspilne Novyny“, „NV“, „Hromadske radio“, „Radio Svoboda“, „Interfax-Ukraina“) sutelkia dėmesį į Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina dvi dienas laikėsi „energijos paliaubų“, tuo tarpu Rusija tęsė atakas prieš Ukrainos energetikos ir kritinę infrastruktūrą. Šaltiniai pabrėžia, kad paskelbtos paliaubos apima tik NPK smūgius, o Ukraina turi tik vieną NPK – ne kartą smūgiuotą Rusijos. Ukrainos žiniasklaida taip pat pristato Vokietijos užsienio reikalų ministro Johanna Wadefulo (Johann Wadephul) pareiškimą Varšuvos saugumo forume, kad Rusija privalo žengti pirmąjį žingsnį ir nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, o Ukraina yra pasirengusi prisijungti prie paliaubų, jei tai padarys Maskva – Vokietija palaiko šią Kyjivo poziciją. Kai kurie Ukrainos leidiniai taip pat mini pranešamą JAV susitarimą dėl Rusijos dyzelino importo ir dvipartinį JAV senatorių pasipriešinimą jam, remdamiesi Zelenskio pasiūlymu sudaryti lygiagretų sandorį dėl Ukrainos energetikos sistemos apsaugos.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Vienintelis ne ukrainietiškas tiesioginis šaltinis yra Kataro „Al Jazeera Arabic“, kuri rėmėsi skirtingomis pozicijomis dėl Trumpo pasiūlyto „energijos paliaubų“ susitarimo. Tarptautinės žiniasklaidos pranešimai – „Axios“, „CNN“, „Financial Times“ – cituojami per ukrainietiškus leidinius ir naudojami JAV grasinimų Kyjivui (žvalgybos mainų ir ginkluotės pirkimų pristabdymas) detalizavimui, taip pat fakto, kad Kyjivas pranešimo apie susitarimą metu apie jį nežinojo, perteikimui. Šie šaltiniai taip pat perteikia Trumpo teiginius, kad pažeidimai vyko „iš abiejų pusių“, ir jo skelbiamą 250 mlrd. dolerių sumą, kurią ES sumokėjo Rusijai už energiją – ši suma prieštarauja tiek ES, tiek aukštesnei Rusijos pateiktai sumai.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai prieštarauja dėl to, ar Ukraina laikėsi „energijos paliaubų“: Zelenskis tvirtina, kad Ukraina dvi dienas nesiuntė smūgių prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, o Trumpas pareiškė, kad Ukraina „dieną prieš tai smogė daugeliui objektų“, ir apibūdino pažeidimus kaip vykusius „iš abiejų pusių". Atskiras nesutarimas – dėl ES sumokėtos sumos Rusijai už energiją nuo visapusiškos invazijos pradžios: ES duomenimis – apie 197 mlrd. eurų (≈209 mlrd. dolerių), Trumpo teigimu – 250 mlrd. dolerių, Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako teigimu – 320,7 mlrd. dolerių.

Kontekstas

Spalio 11 d. Trumpas paskelbė „energijos paliaubas“, tvirtindamas, kad abi pusės sutiko, tačiau „Axios“ pranešė, kad susitarimas apima tik NPK. Ukraina turi tik vieną naftos perdirbimo įmonę, veikiančią ne visa galia ir ne kartą smūgiuotą Rusijos, o Rusija valdo platų NPK tinklą. Europos Komisijos duomenimis, 2022 m. kovo – 2026 m. liepos mėn. ES už iškastinį kurą Rusijai sumokėjo apie 197 mlrd. eurų (≈209 mlrd. dolerių) – šis skaičius skiriasi nuo Trumpo minėtų 250 mlrd. dolerių ir Rusijos skelbiamų 320,7 mlrd. dolerių. ES programa „REPowerEU“, kuria siekiama laipsniškai atsisakyti Rusijos energijos išteklių, leido išvengti maždaug 278 mlrd. eurų papildomų išlaidų; 2023 m. tik apie 6 proc. visų ES išlaidų iškastiniam kurui teko Rusijai. 2022 m. JAV Kongresas uždraudė Rusijos energijos išteklių importą, tačiau, kaip pranešama, Trumpo administracija leido Rusijos dyzelino importą – prieš tai protestavo septyni respublikonų ir demokratų partijų JAV senatoriai, tvirtindami, kad tai prieštarauja JAV įstatymams.