Švedijos psichologinės gynybos agentūros vadovas perspėja dėl Rusijos dezinformacijos prieš Europos rinkimus
Švedijos psichologinės gynybos agentūros direktorius Magnusas Hjortas interviu „Politico" perspėjo, kad Rusijos valdomos botų tinklai ir dezinformacijos kampanijos kelia grėsmę artėjantiems rinkimams Europoje, ypač Vokietijos federalinių žemių rinkimams ir Prancūzijos prezidento rinkimams. Pasak jo, pagrindinis Kremliaus tikslas – paskatinti Europos rinkėjus suabejoti, ar jų politikai turėtų toliau remti Ukrainą.
Pagrindiniai faktai
- Magnusas Hjortas, Švedijos psichologinės gynybos agentūros direktorius, interviu „Politico" perspėjo dėl Rusijos botų tinklų ir dezinformacijos grėsmės rinkimams
- Rusijos dezinformacijos tikslas – priversti Europos rinkėjus abejoti tolesniu Ukrainos rėmimu, pasak Hjorto
- Hjortas nurodė, kad Rusija taikosi į Vokietijos federalinių žemių rinkimus ir 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus
- Rugsėjo 6 d. Saksonijoje-Anhalte kraštutinių dešiniųjų prokremėliška partija „Alternatyva Vokietijai" (AfD) laimėjo daugiau nei 43 % balsų
- Hjortas paragino „Meta", „TikTok" ir „X" labiau šalinti automatizuotas botų paskyras
- Agentūra nustatė valstybės subjektą, valdžiusį 1 200 „X" paskyrų tinklą prieš Švediją ir kitas šalis; 2025–2026 m. šis tinklas paskelbė apie 50 000 įrašų
- Švedijos visuotiniiai rinkimai numatyti rugsėjo 13 d.; Hjortas teigia, kad Švedija nėra tiesioginis Rusijos taikinys, nes šalis iš esmės vieninga dėl paramos Ukrainai
Kodėl tai svarbu
Europos pareigūnai viešai priskiria konkrečias grėsmes artėjantiems rinkimams Rusijos koordinuotoms dezinformacijos operacijoms. Rusijos susietas turinys apie tariamą korupciją ir pažeidimus Ukrainoje įvardijamas kaip įrankis, kuriuo siekiama silpninti Europos politinę paramą Kyjivui. Hjorto įvardytose tikslinėse rinkimuose – Vokietijoje ir Prancūzijoje – stiprius rezultatus gali pasiekti kraštutinių dešiniųjų partijos, kurios yra labiau palankios Maskvai.
Kas nutiko
Švedijos psichologinės gynybos agentūros direktorius Magnusas Hjortas interviu „Politico" perspėjo, kad Rusijos valdomi botų tinklai ir dezinformacijos kampanijos kelia grėsmę artėjantiems rinkimams didžiosiose Europos šalyse. Pasak jo, pagrindinis Kremliaus tikslas – skleidžiant melagingas naujienas apie korupciją ir kitus pažeidimus Ukrainoje paskatinti Europos rinkėjus suabejoti, ar jų politikai turėtų toliau remti Ukrainą. Hjortas nurodė, kad Rusija telkia įtakos operacijas prieš Vokietijos federalinių žemių regioninius rinkimus ir Prancūzijos prezidento rinkimus, kuriuose potencialiai gali pasiekti stiprių rezultatų su Maskva labiau simpatizuojančios kraštutinių dešiniųjų partijos. Jis paragino socialinių tinklų platformas „Meta", „TikTok" ir „X" aktyviau šalinti automatizuotas botų paskyras ir pabrėžė, jog Švedija šiuo metu nelaiko savęs pagrindiniu taikiniu, nes šalies visuomenė iš esmės palaiko paramą Kyjivui. Agentūra taip pat dokumentavo vadinamąjį Rusijos „matrioškos" dezinformacijos būdą – faktų tikrintojams ir žurnalistams siunčiami pranešimai, nurodantys į tariamą rusišką turinį, siekiant užimti jų dėmesį jį paneigiant. Be to, buvo nustatyta valstybės subjekto valdoma 1 200 „X" paskylų botų tinklas, 2025–2026 m. paskelbęs maždaug 50 000 įrašų ir komentarų, pradžioje rašiusių neutraliomis temomis, o vėliau perėjusių prie politiškai prieštaringo turinio. Hjortas įspėjo, kad perdedamas užsienio kišimosi mastelio dramatizavimas taip pat gali pakenkti demokratijai, nes piliečiai gali imti rinkimų rezultatus vertinti kaip suklastotus.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida Švedijos pareigūno perspėjimą pristato kaip tiesioginę grėsmę Europos rinkimams, ypač akcentuodama, kad Rusijos botai taikosi būtent į paramą Ukrainai ir taip Kremlius veikia kaip agresorius prieš Europos demokratijas.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinėje („Politico" kilmės) reportažo linijoje, kurią cituoja šaltiniai, akcentuojamas bendras Europos rinkimų kalendorius, konkrečiai įvardijami taikomi rinkimai Vokietijoje ir Prancūzijoje, o taip pat pateikiamos Hjorto atsargos, kad per didelis užsienio kišimosi dramatizavimas gali pakenkti pasitikėjimui demokratija.
Kontekstas
Rugsėjo 6 d. Saksonijoje-Anhalte kraštutinių dešiniųjų prokremėliška AfD laimėjo daugiau nei 43 % balsų žemių parlamento rinkimuose. Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti 2027 m. balandį, o apklausose pirmauja „Nacionalinio susivienijimo" lyderė Marine Le Pen. Švedijos visuotiniiai rinkimai vyko rugsėjo 13 d., o apklausose aiškiai pirmavo socialdemokratai, vadovaujami buvusios premjerės Magdalenos Andersson. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani anksčiau išsakė susirūpinimą dėl galimo Rusijos kišimosi į 2027 m. planuojamus Italijos parlamento rinkimus.