Zelenskis: Juodosios jūros maisto koridorius faktiškai užblokuotas iš abiejų pusių
Prezidentas Volodymyras Zelenskis konferencijoje „YES“ pareiškė, kad Juodosios jūros maisto koridorius yra faktiškai užblokuotas ir iš Ukrainos, ir iš Rusijos pusės. Jis perspėjo, kad labiausiai nukentės Afrikos ir Azijos šalys, neturinčios prieigos prie ukrainietiškų ir rusiškų grūdų, ir kad net ir nesant visavertės taikos galimi sprendimai dėl „energijos paliaubų“ ar koridoriaus atblokavimo.
Pagrindiniai faktai
- Zelenskis teigė, kad koridorius faktiškai užblokuotas iš abiejų pusių
- Klausimas aptartas su Egipto, Indijos, Turkijos, Saudo Arabijos ir JAE vadovais
- Zelenskis pažymėjo, kad Rusija taip pat derybomis kreipiasi į tas pačias šalis
- Ukrainos agrarininkai ir verslas pirmiausia patirs nuostolių dėl kainų kritimo ir brangios logistikos
- Rusija liepą sustiprino smūgius uostų infrastruktūrai: 35 atakos uostuose, 22 jūroje, 67 smūgiai infrastruktūrai
- Nuo liepos 22 d. laivų įplaukimas į Ukrainos jūrų uotus laikinai sustabdytas
- Rugsėjo 9 d. dronų ataka prie krovininio laivo TEDY nužudė du Azerbaidžano piliečius
Kodėl tai svarbu
Zelenskis koridoriaus užblokavimą pristato kaip pasaulinę maisto saugumo grėsmę, palyginamą su energetikos krize. Jis įspėja, kad Afrikos ir Azijos šalims, neturinčioms prieigos nei prie ukrainietiškų, nei prie rusiškų grūdų, situacija ženkliai pablogės. Tuo pačiu jis nurodo, kad sprendimai dėl koridoriaus atblokavimo ar „energijos paliaubų“ galimi net nesant visavertės taikos, o diplomatinius kontaktus su svarbiausiais grūdų importuotojais jau vykdo abi pusės.
Kas nutiko
Prezidentas Volodymyras Zelenskis konferencijoje „YES“ rugsėjo 11 d. pareiškė, kad Juodosios jūros maisto koridorius yra faktiškai užblokuotas iš abiejų pusių — tiek Ukrainos, tiek Rusijos. Jis pranešė apie derybas su Egipto, Indijos, Turkijos, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovais dėl koridoriaus problemas sprendimo ir pažymėjo, kad Rusija taip pat bendrauja su tomis pačiomis šalimis. Zelenskis patikino, kad ukrainiečiai neliks be maisto net esant visiškam eksporto blokavimui, tačiau perspėjo dėl pasekmių Ukrainos ekonomikai — kritimo kainų vidaus rinkoje, brangstančios logistikos ir nuostolių agrarininkams bei verslui. Jis taip pat pabrėžė, kad maisto ir energetikos saugumas yra du pagrindiniai pasaulio iššūkiai, ir kad net nesant visavertės taikos galima priimti sprendimus dėl „energijos paliaubų“ ar koridoriaus atblokavimo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pateikia Zelenskio vertinimą kaip pasaulinės maisto saugumo grėsmės lygiu su energetikos krize, ypač akcentuodama pavojų Afrikos ir Azijos importuotojoms šalims. Didelis dėmesys skiriamas Rusijos smūgiams prieš uostų infrastruktūrą ir civilinius laivus bei konkrečioms aukoms — „Golden Leo“ atakai, kur žuvo 10 žmonių, „Gas Lisbon“ ir „Golden Rose“ apšaudymui, privertusiam laivų savininkus sustabdyti darbą su Odesos uostais, ir rugsėjo 9 d. dronų atakai prie laivo „TEDY“. Diplomatinei veiklai suteikiamas aktyvus ir koordinuotas pobūdis: kontaktai su penkiomis minėtomis šalimis, Ukrainos pasiūlymas dėl abipusio smūgių nutraukimo, Turkijos planas dėl saugaus grūdų tranzito. Pabrėžiami konkretūs vidaus padariniai — krintančios grūdų kainos, brangi logistika, sustabdytas įplaukimas į uostus.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl dviejų dalykų. Pirma, prieštaringai vertinama, ar koridorius užblokuotas visiškai: Zelenskio žodžiai „YES“ konferencijoje teigia, kad koridorius faktiškai užblokuotas iš abiejų pusių, tačiau ankstesnis rugpjūčio 24 d. jo pareiškimas tvirtino, kad Rusijai „nepavyko visiškai užblokuoti“ koridoriaus. Antra, Zelenskio pastabų formatas apibūdinamas nevienodai — vienas šaltinis nurodo diskusijoje internetu „YES“ konferencijoje, kitas konkrečiai įvardija Jalta Europos strategijos (YES) susitikimą rugsėjo 11 d., penktadienį.
Kontekstas
Nuo liepos 22 d. laivų įplaukimas į Ukrainos jūrų uostus laikinai sustabdytas po Rusijos smūgių prieš uostų infrastruktūrą ir civilinį laivyną. Tarp fiksuotų incidentų — „Golden Leo“ laivo apšaudymas, kur žuvo 10 žmonių, atakos prieš tankerį „Gas Lisbon“ ir balkerinį laivą „Golden Rose“, privertusios laivų savininkus savarankiškai sustabdyti darbą su Odesos uostais, o rugsėjo 9 d. dronų ataka prie „TEDY“, kur žuvo du Azerbaidžano piliečiai ir dar du buvo sužeisti. Liepą Ukraina užfiksavo 35 Rusijos atakas prieš laivus uostuose, 22 — prieš laivus jūroje ir 67 smūgius uostų infrastruktūrai; „Bloomberg“ vertinimu, šie smūgiai Ukrainai gali kainuoti apie 2 % BVP. Rugpjūčio 13 d. Ukraina per trečiąją šalį perdavė Rusijai pasiūlymą abipusiškai nutraukti atakas prieš civilinius objektus Juodojoje jūroje; rugpjūčio 14 d. Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva nemato tikslo grįžti prie 2022–2023 m. Juodosios jūros iniciatyvos. Rugpjūčio 31 d. Turkijos URM vadovas Hakanas Fidanas pranešė apie Ankaros parengtą planą dėl saugaus grūdų praėjimo, o rugsėjo 4 d. Zelenskis teigė, kad Ukraina su partneriais rengia sprendimą dėl saugaus maisto eksporto.