Zelenskis pranešė apie Ukrainos sutikimą dėl saugaus plaukiojimo režimo Juodojoje tipo S. laivyje
2026 m. rugsėjo 23 d., šeštajame Tarptautinės Krymo platformos viršūnių susitikime Niujorke, prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina sutiko su laivų saugaus praėjimo režimu Juodojoje laivyje ir per tarpininkus laukia Rusijos atsakymo. Jis susiejo pasaulines energijos ir maisto kainų problemas su Rusijos 2014 m. Krymo okupacija ir pagyrė tarptautinius partnerius už pastangas atkurti maisto saugumą.
Pagrindiniai faktai
- 2026 m. rugsėjo 23 d. prezidentas Zelenskis kalbėjo šeštajame Tarptautinės Krymo platformos viršūnių susitikime Niujorke.
- Ukraina sutiko su laivų saugaus praėjimo režimu Juodojoje laivyje ir laukia Rusijos atsakymo per tarpininkus.
- Egiptas, Indija ir Turkija pateikė rašytinius pasiūlymus dėl Juodosiosios laivybos ir maisto saugumo.
- Zelenskis augančias energijos ir maisto kainas siejo su 2014 m. Rusijos Krymo okupacija ir pusiasalio militarizavimu.
- 2026 m. liepą ir rugpjūčio pradžioje Rusija atakavo 52 civilinius laivus; rugpjūčio mėn. Ukrainos grūdų eksportas buvo 2,5 karto mažesnis nei prieš metus.
- Turkijos URM vadovas Hakanas Fidanas aktyvino diplomatines pastangas; Zelenskis Niujorke susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Kodėl tai svarbu
Ukrainos viešas įsipareigojimas dėl saugaus plaukiojimo režimo rodo politinę valią derėtis dėl jūrinės blokados pabaigos; tai daugiašalis, o ne dvišalis diplomatijos procesas, nes rašytinius pasiūlymus pateikė Egiptas, Indija ir Turkija. Tačiau Rusija atsakymo dar nepateikė, o smūgiai civiliniams laivams tęsiasi – nuo 2026 m. liepos pradžios atakuoti 52 laivai, rugpjūtį grūdų eksportas smuko 2,5 karto.
Kas nutiko
2026 m. rugsėjo 23 d., šeštajame Tarptautinės Krymo platformos viršūnių susitikime Niujorke, prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina sutiko su laivų saugaus praėjimo režimu Juodojoje laivyje ir per tarpininkus laukia Rusijos atsakymo. Jis pažymėjo, kad Egiptas, Indija ir Turkija jau pateikė rašytinius pasiūlymus dėl Juodosios laivybos ir maisto saugumo – jie, Zelenskio žodžiais, „yra ant popieriaus". Ukraina taip pat pasiūlė veidrodinį smūgių nutraukimą Juodojoje laivyje, siekdama užtikrinti netrikdomą prekių, ypač žemės ūkio produktų, transportavimą. Zelenskis susiejo augančias energijos ir maisto kainas su Rusijos 2014 m. Krymo okupacija ir teigė, kad be šios okupacijos bei pusiasalio militarizavimo grūdų, trąšų, dyzelino ir naftos eksportas per Juodąją laivą vyktų netrukdomai. Jis padėkojo Europai, JAV, Turkijai ir Egiptui už pastangas atkurti maisto saugumą ir laivybos saugumą, o Niujorke taip pat susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Turkijos URM vadovas Hakanas Fidanas pareiškė, kad Turkija suintensyvino diplomatines pastangas ir derasi su šalimis. Rusija atsakymo per tarpininkus dar nepateikė.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida ir agentūros centro dėmesį skiria Zelenskio pareiškimams ir pabrėžia Ukrainos pasirengimą derėtis, kaltę dėl jūrinio sutrikimo priskirdamos Rusijai. Jos 2014 m. Krymo okupaciją įvardija kaip pagrindinę dabartinių eksporto problemų priežastį, o Rusijos smūgius civiliniams laivams apibūdina kaip „sąmoningą ekonominį ir humanitarinį terorą". Taip pat akcentuojamas tarpininkų – Turkijos (minimas Fidano intensyvėjimas ir Zelenskio susitikimas su Erdoganu), Egipto ir Indijos – vaidmuo.
Kontekstas
Rusija 2014 m. okupavo Krymą ir jį militarizavo; tai, Zelenskio teigimu, yra pagrindinė priežastis, sutrikdžiusi grūdų, trąšų, dyzelino ir naftos eksportą per Juodąją laivą. Po 2022 m. Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pasaulinės maisto kainos smarkiai išaugo, ypač paveikdamos besivystančias šalis; ES pareigūnai JT Generalinėje Asamblėjoje (atidarytoje rugsėjo 18 d.) tarp savo užduočių turėjo ir 2026 m. pasaulinės maisto krizės prevenciją. Nuo visapusiškos invazijos pradžios, Ukrainos atkūrimo, infrastruktūros ir transporto ministro Mykolos Kalašnyko duomenimis, buvo apgriauta arba iš dalies sunaikinta 1 173 uosto infrastruktūros objektai ir 274 civiliniai laivai. Dėl Juodosios laivybos blokados į pasaulinę rinką nepatenka apie 100 mln. tonų maisto iš Rusijos ir Ukrainos – apie 60 mln. tonų rusiškų grūdų ir 30–35 mln. tonų ukrainietiškų grūdų bei aliejinių augalų sėklų. Jei grūdų eksporto blokada tęsis iki 2026/27 prekybos metų pabaigos, Ukraina gali prarasti daugiau nei 5 mlrd. dolerių eksporto pajamų ir nepavykti eksportuoti apie 24 mln. tonų grūdų, vertina „Forbes Ukraine". Rugsėjo 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad augančias dyzelino kainas lemia Rusijos karas prieš Ukrainą, o ne situacija Irane; Zelenskis atsakė, kad Kyjvas pasiruošęs abipusiam smūgių prieš svarbią infrastruktūrą nutraukimui, jei partneriai galėtų užtikrinti Rusijos laikymąsi. Rugsėjo 15 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas galimą „energetinę paliaubas“ pavadino „labai gera idėja", nors anksčiau energetiką buvo įvardijęs kaip Ukrainos „Achilo kulną".