Turkija ir JT rengia derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje; Rusija atmetinėja pasiūlymus
Turkija ir Jungtinės Tautos rengia naujas derybas tarp Rusijos ir Ukrainos dėl paliaubų Juodojoje jūroje, siekdamos apsaugoti grūdų ir maisto produktų eksportą. Derybos, suplanuotos spalio pradžioje, vyks su Šveicarijos NVO „Center for Humanitarian Dialogue“ tarpininkavimu. Rusija, anot tarpininkių, atmeta visus pasiūlymus, o Ukraina svarsto keturis paliaubų variantus – iš JAV, Indijos, Turkijos ir Egipto.
Pagrindiniai faktai
- Derybas spalio pradžioje organizuoja Turkija ir JT; tarpininkaus Šveicarijos NVO „Center for Humanitarian Dialogue“.
- Rugsėjo pabaigoje JT Generalinės Asamblėjos paraštėse įvyko uždaras susitikimas, kuriame dalyvavo Turkijos, JAV, Europos, Indijos ir Egipto atstovai.
- Anot tarpininkių, Maskva atmeta visus pasiūlymus dėl paliaubų Juodojoje jūroje.
- Ukraina svarsto keturis paliaubų pasiūlymus: JAV (energijos), Indijos (plačiausią), Turkijos ir Egipto (grūdų koridoriaus).
- Ukraina sutiks su energijos ir Juodosios jūros paliaubomis tik kartu, kaip vienu paketu.
- Po liepos 22 d. padidėjus Rusijos smūgiams, krovinių apdorojimas Didžiosios Odesos uostuose sumažėjo daugiau nei 15 kartų.
Kodėl tai svarbu
Nauja Juodosios jūros sutartis leistų apsaugoti ukrainietiškų grūdų, trąšų ir maisto produktų eksportą uostais tuo metu, kai Rusijos smūgiai smarkiai apribojo tiekimą ir pasaulinės kviečių ateities sandoriai pasiekė trejų metų maksimumą. Rusija ir Ukraina kartu tiekia daugiau nei ketvirtadalį pasaulio kviečių, o tiekimo sutrikimai tiesiogiai kelia grėsmę maisto saugumui tokiose nuo importo priklausomose šalyse kaip Egiptas. Derybos išbando, ar įmanoma atgaivinti 2022 m. grūdų susitarimo modelį, ir ar Rusija priims tarpininkių sąlygas – Maskva viešai reikalauja sankcijų palengvinimo ir karinių nuolaidų iš Ukrainos. Procese dalyvauja kelios vidutinės ir didžiosios valstybės – Turkija, JT, JAV, Europos šalys, Egiptas ir Indija – todėl rezultatas svarbus ir platesnei Rusijos–Ukrainos karo diplomatijai.
Kas nutiko
Turkija ir Jungtinės Tautos rengia naujas derybas tarp Rusijos ir Ukrainos dėl paliaubų Juodojoje jūroje, kuriomis siekiama apsaugoti grūdų ir maisto produktų eksportą. Tarpininkaudami derybose veiks Šveicarijos nevyriausybinės organizacijos „Center for Humanitarian Dialogue“ atstovai. Derybos suplanuotos spalio pradžioje, pranešė diplomatas. Rugsėjo pabaigoje JT Generalinės Asamblėjos paraštėse įvyko uždaras susitikimas, kuriame dalyvavo Turkijos, JAV, Europos, Indijos ir Egipto atstovai. Diskusijose buvo svarstoma „siaurai apibrėžta ir abipusė sutartis“, numatanti laisvą komercinį laivininkystę bei uostų ir energetikos infrastruktūros apsaugą. Iniciatyva pradėta rugsėjo mėnesį ir siekia atkartoti 2022 m. Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuri užtikrino saugų ukrainietiškų grūdų, trąšų ir maisto produktų išvežimą ir truko maždaug metus, kol Rusija pasitraukė. Ukraina, anot užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, svarsto keturis paliaubų pasiūlymus – iš JAV (energijos), Indijos (plačiausią), Turkijos ir Egipto (grūdų koridoriaus); tačiau Kyjivas sutiks su energijos ir Juodosios jūros paliaubomis tik kartu, kaip vienu paketu. Anot tarpininkių šalių, Maskva atmeta visus pasiūlymus dėl paliaubų. Rusija kelia sąlygas – dalinį sankcijų atšaukimą ir karines nuolaidas iš Ukrainos. Ukrainos agrarinės politikos ministras Tarasas Vysoockis sakė nematantis teigiamų signalų dėl grūdų paliaubų artimiausiais mėnesiais.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose fiksuojamos dvi pagrindinės vertinimų skiltys. Pirma, Turkijos prezidentas Erdoganas tvirtina, kad rugsėjo pradžioje iš Volodymyro Zelenskio gavo „teigiamą“ atsakymą dėl grūdų koridoriaus atkūrimo, o Ukrainos agrarinės politikos ministras Tarasas Vysoockis, priešingai, sako nematantis perspektyvų grūdų paliauboms artimiausiais mėnesiais ir remiasi partnerių žinia, kad Maskva atmetė visus pasiūlymus. Antra, Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas grįžimą prie 2022 m. susitarimo pavadino „visiškai nepriimtinu ir nerealiu“ ir apkaltino Ukrainą piktnaudžiavimu, tuo tarpu Volodymyras Putinas tvirtino, kad Ukrainos pasiūlymai „sustabdyti atakas“ tebėra ant stalo ir Rusija spręs pagal savo interesus.
Kontekstas
2022 m. Juodosios jūros grūdų iniciatyva, tarpininkaujant Turkijai ir JT, užtikrino saugų ukrainietiškų grūdų, trąšų ir maisto produktų eksportą iš Ukrainos uostų ir veikė maždaug metus, kol Rusija pasitraukė. Rusija ir Ukraina kartu tiekia daugiau nei ketvirtadalį pasaulio kviečių; Ukraina iki pilno masto karo sudarė apie 46 proc. pasaulio saulėgrąžų aliejaus eksporto, 12 proc. kukurūzų ir 9 proc. kviečių. Iki eskalacijos apie 90 proc. Ukrainos eksporto keliaudavo jūra. Nuo liepos 22 d. smarkiai sustiprėjus Rusijos smūgiams prieš uostų infrastruktūrą ir civilinį laivyną, laivų įplaukimas į Ukrainos jūrų uostus laikinai sustojo, o Didžiosios Odesos uostų krovinių apdorojimas sumažėjo daugiau nei 15 kartų; nuo pilno masto invazijos pradžios, anot atstatymo ministro Mykolos Kalašnyko, pažeista arba iš dalies sunaikinta 1 173 uostų infrastruktūros objektai ir 274 civiliniai laivai. Rugpjūtį, esant abipusiams smūgiams prieš uostų infrastruktūrą, kviečių ateities sandoriai pasiekė trejų metų maksimumą. Egiptas, didžiausias pasaulyje kviečių pirkėjas, jau apie mėnesį negauna grūdų iš Juodosios jūros.