21 Lenkijos kraštutinių dešiniųjų politikų kreipėsi dėl „Lenkijos nepriklausomybės žygio“ Lvove
21 Lenkijos kraštutinių dešiniųjų partijų parlamentaras, tarp jų Jaroslawas Kaczynskis, Grzegorzas Braunas ir buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis, kreipėsi į premjerą Donaldą Tuską su siūlymu surengti „Lenkijos nepriklausomybės žygį“ Lvove lapkričio 11 d. – Lenkijos nepriklausomybės dieną. Iniciatyvą pasmerkė Lvovo pilietinė organizacija, o dalis lenkų politikų ir ekspertų ją pavadino „beprotybe“ ir Rusijos provokacija. Ukrainos valdžia iki pranešimo momento dar nebuvo komentavusi.
Pagrindiniai faktai
- 21 Lenkijos dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų parlamentaras pasirašė kreipimąsi į premjerą Donaldą Tuską dėl „Lenkijos nepriklausomybės žygio“ Lvove.
- Tarp pasirašiusiųjų yra Jaroslawas Kaczynskis (PiS), Grzegorzas Braunas (Konfederacja Korony Polskiej) ir buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis (Rozwój Plus).
- Kreipimesi siūloma žygį surengti lapkričio 11 d. – Lenkijos nepriklausomybės dieną.
- Pasirašiusieji teigia, kad Lenkijos valstybės parama Lenkijos bendruomenei Ukrainoje yra nepakankama, ir nurodo, kad Lenkijos savivaldybės bei valstybinės institucijos finansuoja rugpjūčio 24 d. Ukrainos renginius.
- Lvovo pilietinė organizacija „Pamięć i Sprawiedliwość – Association of Descendants of Ukrainian Victims of Polish Repressions“ iniciatyvą pavadino politine provokacija ir paragino Lenkijos vyriausybę ją atmesti.
- Daugelis lenkų politikų ir ekspertų lenkų žiniasklaidoje kreipimąsi pavadino „beprotybe“ ir Rusijos provokacija.
Kodėl tai svarbu
Kreipimasis yra neįprasta tarppartinė iniciatyva, suvienijusi Lenkijos dešiniąsias ir kraštutines dešiniąsias partijas aplink simbolinį aktą Lenkijos nepriklausomybės dieną Ukrainos mieste. Iniciatyva paliečia politiškai jautrų Lenkijos ir Ukrainos istorijos palikimą, įskaitant Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) temą, ir pasirodo santykių tarp abiejų šalių įtampos laikotarpiu – ypač po Lenkijos prezidento Karolio Nawrocki sprendimo atimti iš Volodymyro Zelenskio Baltojo erelio ordiną. Jau sulaukta aštrios kritikos iš Ukrainos pilietinių organizacijų ir dalies lenkų politikų bei komentatorių, tarp jų – ir iš pačių pasirašiusiųjų partijų.
Kas nutiko
21 Lenkijos kraštutinių dešiniųjų partijų parlamentaras, vienijantis PiS, Konfederaciją, Rozwój Plus ir Konfederaciją Korony Polskiej, pasirašė kreipimąsi, adresuotą premjerui Donaldui Tuskui, ragindami surengti „Lenkijos nepriklausomybės žygį“ Lvove lapkričio 11 d. – Lenkijos nepriklausomybės dieną. Kreipimosi autorius – PiS parlamentaras Dariusz Mateckis; tarp pasirašiusiųjų yra Jaroslawas Kaczynskis, Grzegorzas Braunas ir buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis. Iniciatyva apibūdinama kaip pirmas atvejis, kai kartu veikia visos Lenkijos dešiniosios ir kraštutinės dešiniosios parlamentinės jėgos. Kreipimesi teigiama, kad Lenkijos parama Lenkijos bendruomenei Ukrainoje yra nepakankama, ir minima, kad Lenkijos vietos valdžia bei valstybinės įstaigos finansuoja Ukrainos renginius rugpjūčio 24 d. Lvovo pilietinė organizacija „Pamięć i Sprawiedliwość – Association of Descendants of Ukrainian Victims of Polish Repressions“ iniciatyvą pavadino politine provokacija ir paragino Lenkijos vyriausybę ją atmesti. Seimo vicepirmininkas ir Konfederacijos bendrapirmininkis Krzysztofas Bosakas idėją pavadino „gana keista“ ir nurodė, kad žygis turėtų vykti Kijeve, o kreiptis reikėtų į Ukrainos institucijas. Daugelis lenkų politikų ir ekspertų žiniasklaidoje kreipimąsi įvertino kaip „beprotybę“ ir Rusijos provokaciją. Ukrainos valdžia iki pranešimo dar nebuvo komentavusi.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl tikslios UPA paminklo, kurį rugsėjo 10 d. suniokojo Grzegorzas Braunas, buvimo vietos: vieni nurodo kaimą Balystokas Hrubieszuvo apskrityje, kiti – Dolhobyčuvo valsčių (gminą).
Kontekstas
2025 m. birželio 19 d. Lenkijos prezidentas Karol Nawrocki paskelbė atimantis iš Volodymyro Zelenskio Baltojo erelio ordiną reaguodamas į Ukrainos dekretą, kuriuo karinis dalinys pavadintas „UPA didvyrių“ vardu; Zelenskis grąžino ordiną kitą dieną, o susitikimas tarp jų įvyko liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime. Tarp kreipimosi Lvovo klausimu signatarų yra Grzegorzas Braunas – Lenkijos prokurorai tiria jo veiksmus, kai sunkiu įnagiu jis smogė į akmeninį UPA paminklą 41 UPA kareivio kapavietėje Liublino vaivadijoje. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Brauno atžvilgiu turėtų būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.