Zelenskis: rinkimai „rytoj" – taip, bet ne per karą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė CBS interviu, kad yra pasiruošęs surengti rinkimus „rytoj", tačiau tai neįmanoma vykstant aktyviems karo veiksmams dėl Konstitucijos, rinkimų teisės ir saugumo suvaržymų. Jis atskirai pranešė ketinantis priimti „sunkius ir nepopuliarius" sprendimus dėl didelio karinio biudžeto deficito, o jo įvertinimu beveik 9 milijonai ukrainiečių šiuo metu yra užsienyje.
Pagrindiniai faktai
- Zelenskis CBS interviu teigė esantis pasirengęs rinkimams „rytoj", tačiau per aktyvius karo veiksmus tai neįmanoma dėl Konstitucijos, rinkimų teisės ir saugumo.
- Maždaug 9 mln. ukrainiečių šiuo metu yra užsienyje; prieš invaziją užsienyje balsuodavo apie 500 tūkst.
- Rinkimai laikinai okupuotose teritorijose kelia klausimų dėl Rusijos kariuomenės buvimo ir balsavimo kontrolės.
- Zelenskis Ukrainos siūlytą ugnies nutraukimo režimą, kuris leistų pasiruošti rinkimams, įvardijo kaip Rusijos atmestą.
- Buvusio gynybos ministro Mykhailo Fedorovo ragavimą rinkimus rengti per karą Zelenskis pavadino klaida, sakydamas, jog tokie žmonės „norėti būti politikoje".
- Zelenskis antradienį pranešė apie 7 įstatymų projektus biudžeto deficitui finansuoti ir „sunkius, nepopuliarius" sprendimus; deficitas apima 23 mlrd. eurų (26,5 mlrd. dolerių) karinių išlaidų trūkumą.
- Europos šalys praėjusių metų pabaigoje suteikė Ukrainai 90 mlrd. eurų (104 mlrd. dolerių) paskolą kariniams ir civiliniams 2026–2027 m. deficitams padengti.
Kodėl tai svarbu
Zelenskis pareiškimuose suformuluota aiški rinkimų karo metu pozicija – jie teisiškai ir praktiškai neįmanomi vykstant aktyviems mūšiams, tačiau galimi po ugnies nutraukimo. Tiesioginė kritika aukštiems pareigūnams, tarp jų buvusiam gynybos minister Mykhailui Fedorovui, rodo politinę įtampą dėl rinkimų klausimo. Bet koks rinkimų kelias sąlygojamas Maskvos atmetamos ugnies nutraukimo. Atskirai pristatytas 23 mlrd. eurų karinių išlaidų trūkumas ir 7 įstatymų projektai žymi būsimus nepopuliarius ekonominius sprendimus, kuriems Europos 90 mlrd. eurų paskola dengs tik 2026–2027 m. Galiausiai Zelenskis atvėrė duris dvišaliam smūgių prieš energetikos infrastruktūrą nutraukimui, kartu gindamas Ukrainos smūgius į Rusijos naftos perdirbimo įmones kaip teisėtą atsaką.
Kas nutiko
Prezidentas Volodymyras Zelenskis CBS interviu pareiškė, kad yra pasirengęs surengti rinkimus „rytoj", tačiau vykstant aktyviems mūšiams tai neįmanoma dėl Konstitucijos, rinkimų teisės ir saugumo sumetimų. Jis pažymėjo, kad maždaug 9 mln. ukrainiečių šiuo metu yra užsienyje, palyginti su maždaug 500 tūkst., kurie prieš visapusišką invaziją balsuodavo iš užsienio, ir kad vaikams sunku lankyti mokyklas. Jis kėlė klausimą, kaip vyktų balsavimas laikinai okupuotose teritorijose, kur yra Rusijos karių. Pasak Zelenskio, karo nutraukimas – svarbiausias tikslas, o politika – „net ne antroje vietoje". Paklaustas apie buvusio gynybos ministro Mykhailo Fedorovo ir kitų aukštų pareigūnų ragavimus rinkimus rengti per karą, prezidentas tai pavadino klaida ir teigė, kad tokie žmonių „norite būti politikoje". Antradienį Zelenskis pranešė apie 7 įstatymų projektus, skirtus finansuoti biudžeto deficitą, įspėdamas, kad kai kurios priemonės bus „sunkios, nemalonios ir nepopuliarios"; didelę deficito dalį sudaro 23 mlrd. eurų (26,5 mlrd. dolerių) karinių išlaidų trūkumas. Europos šalys praėjusių metų pabaigoje suteikė Ukrainai 90 mlrd. eurų (104 mlrd. dolerių) paskolą 2026–2027 m. deficitams padengti. Atskirai JAV prezidentas Donald Trump paprašė Zelenskio nutraukti smūgius į Rusijos dyzelino infrastruktūrą kaip dalį pasiūlymo stabdyti abipusius energetikos sektoriaus smūgius; Ukraina tai vertina kaip galimą deeskalacijos žingsnį, tačiau laiko Rusijos naftos perdirbimo įmones teisėtais kariniais taikiniais. Zelenskis taip pat pakartojo, kad Ukraina pasirengusi užšaldyti frontą tik mainais į besąlyginį ugnies nutraukimą ir derybas, ir teigė, kad karas negali baigtis „visi laimi" scenarijumi.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainietiška žiniasklaida labiausiai dėmesio skiria Zelenskio vidaus politinei žinutei: rinkimų karo metu sąlygoms, buvusio gynybos ministro Mykhailo Fedorovo ir kitų rinkimų šalininkų kritikai, taip pat teiginiui, kad Rusija kaltblokuoti ugnies nutraukimą, kuris leistų surengti rinkimus. Dalis ukrainietiškų leidinių taip pat išryškina Zelenskio ragavimą dėl papildomos Europos finansinės paramos karo biudžeto krizei įveikti.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida, ypač Kataro leidinys, pirmiausia akcentuoja ekonominį aspektą: Zelenskio įspėjimą apie „sunkius" sprendimus dėl didelio biudžeto deficito ir 23 mlrd. eurų karinių išlaidų trūkumą. Taip pat pabrėžiamas JAV pasiūlymas dėl abipusio smūgių į energetikos infrastruktūrą nutraukimo ir Trumpo prašymas netaikyti Rusijos dyzelino infrastruktūros – diplomatinis aspektas, kurio ukrainietiškoje žiniasklaidoje beveik nėra.
Kuo skiriasi pranešimai
Pagrindinis nesutarimas – dėl buvusio gynybos ministro Mykhailo Fedorovo politinių planų. Anonimas „Tarnauto žmonėms" frakcijos atstovas teigė, kad Fedorovas visiškai nepasitraukia iš politikos, tačiau Fedorovo komanda tai paneigė.
Kontekstas
Ukrainos galiojantys teisės aktai neleidžia rinkimų karo metu. Zelenskis dar prieš CBS interviu kritikavo rinkimų per karą idėją, teigdamas, kad tai skaldytų šalį. Buvęs gynybos ministras Mykhailo Fedorovas rugpjūčio viduryje įrašė vaizdo kreipimąsi, palaikydamas rinkimus net ir karo metu, o rugsėjo pradžioje pranešė apie savo gynybos technologijų įmonę, kurios pirmasis investuotojas – „Palantir" generalinis direktorius Alex Karp. Ukraina vertina, kad apie 9 milijonus piliečių šiuo metu yra užsienyje; prieš invaziją užsienyje balsuodavo maždaug 500 tūkstančių. Europos šalys praėjusių metų pabaigoje suteikė 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainos kariniams ir civiliniams 2026–2027 m. deficitams padengti. JAV specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris rugsėjo 12 d. Kijeve vykusiame YES forume sakė, kad karo užbaigimui tereikia „rasti tinkamą visiems tinkančią formulę".