Paskelbta · Atnaujinta

Trumpas paragino Ukrainą išsirinkti naują prezidentą, gebantį sudaryti taikos susitarimą su Rusija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 10 d., kalbėdamas žurnalistams, pareiškė, kad Ukrainai „laikas išsirinkti naują prezidentą“, sugebantį sudaryti susitarimą dėl karo su Rusija baigties. Pareiškimą jis padarė praėjus dienai po to, kai pranešė apie susitarimą su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms. Ukraina susitarimą pavadino „dovanėle Putinui gimtadienio proga“, o ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, jog vadovą Ukrainai renka jos piliečiai.

Pagrindiniai faktai

  • Spalio 10 d. Donaldas Trumpas žurnalistams sakė, kad Ukrainai „atėjo laikas išsirinkti naują prezidentą“, galintį sudaryti taikos susitarimą su Rusija.
  • Trumpas apkaltino Volodymyrą Zelenskį galėjus baigti karą „daugybę kartų“, tačiau to nepadarius.
  • Spalio 9 d. Trumpas paskelbė susitarimą su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms; JAV iždo departamentas išdavė leidimą iki 2027 m. balandžio 7 d.
  • Susitarimas apima iš pradžių daugiau nei 300 000 tonų dyzelino, lapkritį dar 500 000 tonų, vėliau 1 mln. tonų ir iki 3 mln. tonų papildomai; bendra vertė gali viršyti 4,8 mln. tonų.
  • Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha atsakė, kad Zelenskis turi Ukrainos žmonių paramą, o vadovą rinkti yra ukrainiečių, ne užsienio pareiškimų teisė.
  • Rusiškos raketos spalio 9–10 d. naktį Zaporožėje pražudė bent 20 žmonių, tarp jų tris vaikus, dar 18 buvo sužeista, pranešė Ukrainos pareigūnai.
  • ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas pakartojo Zelenskio kritiką ir pranešė, kad ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį planuoja patvirtinti didžiausią sankcijų Rusijai paketą nuo visaverčio invazijos pradžios.

Kodėl tai svarbu

Tai – pirmas kartas, kai einamosios kadencijos JAV prezidentas viešai paragino pakeisti vadovą šalyje, kurią Vašingtonas remia kare. Pareiškimas nuskambėjo iškart po to, kai JAV susitarė su Maskva dėl sankcijų rusiškam dyzelinui suspenduoti – sprendimo, tiesiogiai prieštaraujančio ankstesnei JAV politikai, kuria siekta mažinti Rusijos pajamas karui. Kartu su vykstančiomis Miamo derybomis tai reikšmingai silpnina Ukrainos derybinę poziciją.

Kas nutiko

Spalio 9 d. Donaldas Trumpas paskelbė po telefoninio pokalbio su Vladimiru Putinu pasiektą susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms. Pradinės tiekimo apimtys – daugiau nei 300 000 tonų, lapkritį dar 500 000, vėliau 1 mln. tonų ir iki 3 mln. tonų papildomai; JAV iždo departamentas išdavė laikiną bendrąją licenciją, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Tą patį vakarą Zelenskis susitarimą pavadino „dovanėle Putinui gimtadienio proga“ ir apkaltino JAV naudojant Ukrainos derybinę komandą kaip „priedangą“, o derybos Majeamyje tarp JAV, Ukrainos ir Europos partnerių buvo nutrauktos anksčiau laiko.

Spalio 10 d., kalbėdamas žurnalistams prieš išskrisdamas į Tenesį, Trumpas pareiškė, kad „atėjo laikas Ukrainai išsirinkti naują prezidentą“, galintį baigti karą. Jis apkaltino Zelenskį galėjus baigti karą „daugybę kartų“, tačiau to nepanorus, ir pakartojo, jog karas prasidėjo dėl „nekompetencijos“ bei nebūtų kilęs, jei 2022 m. JAV būtų vadovavęs jis. Ukraina per URM vadovą Andrijų Sybihą atsakė, kad vadovą rinkti yra Ukrainos piliečių teisė, o ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas pakartojo Zelenskio kritiką ir paskelbė, kad ES pirmadienį tvirtins didžiausią sankcijų Rusijai paketą nuo invazijos pradžios. Tą pačią naktį Rusijos smūgiai Zaporožėje pareikalavo bent 20 gyvybių, tarp jų trijų vaikų.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Dauguma Ukrainos žiniasklaidos pranešimų vadovaujasi URM vadovo Andrijaus Sybihos atsaku ir akcentuoja, kad Zelenskis turi Ukrainos piliečių pasitikėjimą, o vadovą rinkti yra pačių ukrainiečių teisė, ne užsienio pareiškimų. Smarkiai išryškinamas Zelenskio vertinimas, kad JAV žingsnis dėl rusiško dyzelino yra silpnybė ir „dovana Putinui gimtadienio proga“, bei kaltinimai, jog ukrainiečių delegacija Majeamyje buvo „naudojama kaip priedanga“. Daug dėmesio skiriama diplomatinėms pasekmėms: Majaus derybos baigėsi anksčiau laiko, Ukrainos delegacija išvyko namo, o Kijevas teigia nežinojęs apie susitarimą iš anksto.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaida pirmiausia atkartoja paties Trumpo žodžius – frazę „atėjo laikas Ukrainai išsirinkti naują prezidentą“ – ir jo komentarus traktuoja kaip tiesioginį smūgį Zelenskiui. Kitataučių žiniasklaida dažnai akcentuoja susitarimą dėl dyzelino ir Rusijos vaidmenį, pacituodama Kremliaus atstovo Jurijaus Ušakovo teiginį, kad Putinas pokalbio metu atmetė taikos derybų galimybę. Kelios tarptautinės redakcijos mini ir ES vyriausiosios įgaliotinės Kajos Kallas žodžius, pritariančius Zelenskio kritikai ir pranešančius apie ES planus tvirtinti naują didelį sankcijų Rusijai paketą.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl tikslios vietos, kurioje Trumpas paskelbė raginimą keisti Ukrainos vadovą: dalis nurodo Baltuosius rūmus prieš kelionę į Tenesį, kiti – Džoint Bėz Endriusą Merilando valstijoje. Taip pat skiriasi Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos dalies vertinimai: Trumpas nurodė 30 proc., o kiti šaltiniai – apie 19 proc. 2026 m. spalio pradžios duomenimis. Trečias reikšmingas skirtumas – paties karo priežasties aiškinimas: Trumpas jį vadina „nekompetencijos“ rezultatu, o Ukrainos ir ES šaltiniai kalba apie neišprovokuotą Rusijos agresiją.

Kontekstas

Spalio 9 d. Trumpas pranešė apie pokalbį su Putinu ir susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms; po pranešimo JAV iždo departamentas išdavė licenciją importuoti rusiškos kilmės dyzeliną iki 2027 m. balandžio 7 d. Majaus derybos tarp JAV, Ukrainos ir Europos partnerių buvo nutrauktos prieš laiką; Ukrainos delegacija teigė, jog apie susitarimą sužinojo tik viešai paskelbus. Ukraina nuo 2022 m. vasario gynasi nuo Rusijos invazijos; Ukrainoje galioja karo padėtis ir prezidento rinkimai šiuo metu uždrausti. Trumpas rusiškų naftos perdirbimo gamyklų smūgius sieja su pasaulinių dyzelino kainų kilimu po 2026 m. vasarį prasidėjusios JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną, kuriomis siekiama pateisinti raginimą keisti Ukrainos vadovybę.