JAV perspėja sąjungininkus dėl iki penkerių metų vėluojančių raketų ir oro gynybos sistemų pristatymų
JAV perspėjo sąjungininkus, įskaitant Ukrainą, kad pagrindinių raketų ir oro gynybos sistemų pristatymai gali vėluoti iki penkerių metų, nes Amerikos karinės pajėgos išsekino savo atsargas kare su Iranu. Pentagonui nusprendus pirmiausia atkurti savo sandėlius, stringa Ukrainos pastangos gauti papildomų „Patriot“ interceptorų prieš sunkią žiemą. Apie tiekimo vėlavimus pranešė ir Vokietija, Rytų Europos valstybės bei Japonija.
Pagrindiniai faktai
- JAV įspėjo sąjungininkus dėl iki penkerių metų vėluojančių svarbiausių raketų ir oro gynybos sistemų pristatymų.
- Karo su Iranu metu, anot vertinimų, JAV sunaudojo daugiau nei pusę moderniausių „Patriot“ raketų, apie trečdalį „Tomahawk“ atsargų ir beveik pusę THAAD tiksliųjų smūgių bei interceptorų.
- Vokietija paprašė Vašingtono paspartinti „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų ir „Typhon“ antžeminių paleidimo įrenginių pristatymą; gamintoja „Raytheon“ (RTX) Vokietijos užsakymo per penkerius metus greičiausiai neįvykdys.
- Pentagono sprendimas pirmiausia atkurti savo atsargas apsunkina Ukrainos pastangas gauti papildomų „Patriot“ oro gynybos interceptorų prieš numatomą sudėtingą žiemą.
- Ukrainos oro gynybos klausimas bus vienas svarbiausių kitą savaitę Niujorke vyksiančiuose JT susitikimuose.
- JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė su Ukraina diskutuojantis galimybę perduoti „žymiai mažiau pažangią“ „Patriot“ versiją arba suteikti Europos šalims licencijas šiai sistemai gaminti.
- „Lockheed Martin“ siekia padidinti PAC-3 MSE interceptorų metinę gamybą nuo maždaug 600 iki 2 000 vienetų.
- Balandį JAV pranešė Japonijai, kad „Tomahawk“ raketų pristatymai vėluos iki dvejų metų.
- JAV Kongreso biudžeto tarnyba vertina, kad karas su Iranu JAV biudžetui kainavo apie 38 mlrd. dolerių tiesioginių išlaidų per pirmuosius penkis mėnesius.
Kodėl tai svarbu
Ukrainos galimybė gauti papildomų „Patriot“ interceptorų dabar tiesiogiai priklauso nuo Pentagono prioriteto atkurti savo atsargas, o artėjanti žiema prognozuojama sudėtinga. Trūkumas yra globalus – jau paveikė Europos sąjungininkes, tarp jų Vokietiją, Rytų Europos valstybes, taip pat Japoniją, kurioms visiems tenka laukti keletą metų. Ekspertai šį deficitą sieja su struktūriniais JAV ir sąjungininkų gynybos pramonės bazės trūkumais, ne vien su karais Ukrainoje ir Viduriniuosiuose Rytuose. Ukrainos oro gynybos poreikiai bus vienas svarbiausių kitą savaitę Niujorke vyksiančių JT susitikimų klausimų, todėl šios stokos diplomatinės pasekmės tampa ypač reikšmingos.
Kas nutiko
JAV perspėjo sąjungininkus, įskaitant Ukrainą, kad pagrindinių raketų ir oro gynybos sistemų pristatymai gali vėluoti iki penkerių metų, nes Amerikos pajėgos kare su Iranu išseko savo atsargas. Anot vertinimų, JAV kare su Iranu sunaudojo daugiau nei pusę moderniausių „Patriot“ raketų, apie trečdalį „Tomahawk“ atsargų ir beveik pusę THAAD tiksliųjų smūgių bei interceptorų. Vokietija paprašė Vašingtono paspartinti „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų ir „Typhon“ antžeminių paleidimo įrenginių tiekimą; „Raytheon“ (RTX dalis) Vokietijos užsakymo per penkerius metus greičiausiai neįvykdys. Kai kurios Rytų Europos šalys, priklausomos nuo JAV ginkluotės sistemų, pristatymų vėlavimais ėmė skųstis netrukus po JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios vasario 28 d. Pentagonui nusprendus pirmiausia atkurti savo atsargas, Ukrainos pastangos gauti papildomų „Patriot“ interceptorų prieš numatomą sudėtingą žiemą tampa dar sunkesnės. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė su Ukraina diskutuojantis galimybę perduoti „žymiai mažiau pažangią„ „Patriot“ versiją arba suteikti Europos šalims licenciją šiai sistemai gaminti; ES pareigūnai taip pat siekia JAV licencijų europinei „Patriot“ gamybai, kuri vėliau galėtų būti perduota Kyjivui. „Lockheed Martin“ siekia padidinti PAC-3 MSE metinę gamybą nuo maždaug 600 iki 2 000 vienetų. Balandį JAV pranešė Japonijai, kad „Tomahawk“ raketų pristatymai vėluos iki dvejų metų. JAV Kongreso biudžeto tarnyba vertina, kad karas su Iranu biudžetui kainavo apie 38 mlrd. dolerių tiesioginių išlaidų per pirmuosius penkis mėnesius, o nuo 2025 m. birželio JAV galėjo sunaudoti iki dviejų trečdalių savo raketų gynybos interceptorų atsargų.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl JAV raketų atsargų būklės: žiniasklaidos pranešimai rodo, kad „Patriot“ interceptorų atsargos yra „pavojingai žemos“ (sunaudota apie 80 proc.), o JAV kariniai pareigūnai, kaip pranešama, vasarą įspėjo viceprezidentą JD Vance'ą apie kritinį „Patriot“ trūkumą. Tuo tarpu Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas ir Baltieji rūmai neigė pranešimus apie pagrindinių raketų atsargų mažėjimą, o prezidentas Trumpas rugpjūčio 6 d. paneigė informaciją apie raketų trūkumą ir grasino šaltiniams kalėjimu, tačiau rugpjūčio 7 d. pripažino, jog tam tikrų tipų šaudmenų atsargos JAV tapo mažesnės. Taip pat viena šaltinyje paminėta medžiaga datuoja JAV ir Izraelio karą prieš Iraną 2026 m. vasario mėn., tuo tarpu kitos medžiagos nurodo vasario 28 d. nenurodydamos metų.
Kontekstas
JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną vasario 28 d. Anot vertinimų, JAV kare sunaudojo daugiau nei pusę moderniausių „Patriot“ raketų, apie trečdalį „Tomahawk“ atsargų ir beveik pusę THAAD tiksliųjų smūgių bei interceptorų. „Lockheed Martin“ dirba siekdama padidinti PAC-3 MSE metinę gamybą nuo maždaug 600 iki 2 000 vienetų. Balandį JAV pranešė Japonijai, kad „Tomahawk“ pristatymai vėluos iki dvejų metų. ES pareigūnai siekia JAV išduodamų licencijų europinei „Patriot“ gamybai, kuri vėliau galėtų būti perduota Kyjivui. JAV Kongreso biudžeto tarnyba vertina, kad karas prieš Iraną JAV biudžetui atsiėjo apie 38 mlrd. dolerių tiesioginių išlaidų per pirmuosius penkis mėnesius.