Lenkija ir Latvija ore pakilino karinę aviaciją dėl Rusijos dronų atakos Ukrainoje
Rugsėjo 21–22 naktimis Lenkija ir Latvija ore pakėlė karinius orlaivius, o Lenkijos operatyvinis vadovybės centras parengė priešlėktuvinės gynybos sistemas ir radarų žvalgybos priemones, atsakydami į Rusijos dronų smūgius Ukrainoje. Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pranešė apie galimą oro grėsmę Kraslavos regione ir aktyvavo NATO Baltijos šalių oro erdvę patruliuojančius naikintuvus. Lenkijos vyriausybės saugumo centras aviacijos pakilimą užfiksavo 22:49. NATO oro erdvės pažeidimų neužfiksuota – orlaiviai grįžo į bazes.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 21 d. vakare ir rugsėjo 22 d. naktį Lenkija ir Latvija ore pakėlė karinę aviaciją dėl Rusijos dronų smūgių Ukrainoje.
- Lenkijos operatyvinis vadovybės centras parengė priešlėktuvinės gynybos sistemas ir radarų žvalgybos priemones; priemonės buvo prevencinio pobūdžio.
- Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pranešė apie galimą oro grėsmę Kraslavos regione ir aktyvavo NATO naikintuvus, patruliuojančius Baltijos oro erdvėje.
- Lenkijos vyriausybės saugumo centras aviacijos pakilimą dėl priešiškos dronų atakos Ukrainoje užfiksavo 22:49, Latvijos kariuomenė pranešė apie potencialią grėsmę 22:09.
- Rugsėjo 22 d. naktį Lenkija grąžino orlaivius į bazes ir pareiškė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.
- Ukrainos oro pajėgos pranešė apie ataką reaktyviniais Shahed dronais rugsėjo 21 d. vakare.
- Vienas šaltinis teigia, kad kartu su Lenkija ir Latvija aviaciją pakėlė ir Lietuva; kiti šaltiniai mini tik Lenkiją ir Latviją.
Kodėl tai svarbu
Rusijos dronų smūgiai Ukrainoje ne kartą daro tiesioginį poveikį NATO pasienio valstybių saugumo skaičiavimams. Aljanso narės priverstos reguliariai kelti aviaciją ir aktyvuoti oro gynybos sistemas, net kai oro erdvė tiesiogiai nepažeidžiama – tai rodo augančią Rusijos atakų riziką pasienio regionuose ir didėjantį NATO budrumo krūvį.
Kas nutiko
Rugsėjo 21 d. vakare Ukrainos oro pajėgos pranešė apie ataką reaktyviniais Shahed dronais. Atsakydama į Rusijos smūgius, Lenkijos operatyvinis vadovybės centras (Operational Command of the Armed Forces) ore pakėlė karinę aviaciją; Lenkijos vyriausybės saugumo centras apie pakilimą pranešė 22:49. Lenkijos oro operacijų centras parengė disponuojamas pajėgas ir priemones, įskaitant antžemines priešlėktuvinės gynybos sistemas ir radarų žvalgybos priemones – priemonės buvo prevencinio pobūdžio, ypač srityse, besiribojančiose su grėsmės paveiktais regionais. Lenkijos Lubelskio vaivadijos gyventojams buvo išplatintas įspėjimas apie pavojų.
Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos rugsėjo 22 d. pranešė apie galimą oro grėsmę Kraslavos regione (pietryčių Latvija, prie sienos su Baltarusija ir Lietuva) ir aktyvavo NATO naikintuvus, patruliuojančius Baltijos šalių oro erdvėje; Latvijos kariuomenė apie grėsmę pranešė 22:09. Karinės pajėgos nurodė, kad gyventojams papildomų priemonių imtis kol kas nereikia.
Rugsėjo 22 d. naktį Lenkija grąžino orlaivius į bazes ir patvirtino – Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota. Ukrainos ir Lenkijos pareigūnai akcentavo, kad priemonės buvo prevencinės. Rugsėjo 22 d. vakare Rumunija taip pat aptiko oro taikinį, judantį iš Ukrainos savo oro erdvės link, ir pakėlė aviaciją.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi aštuoni pateikti šaltiniai – ukrainiečių kalba dirbantys žiniasklaidos ir agentūrų leidiniai. Jie nuosekliai centre stato Rusijos ataką prieš Ukrainą kaip tiesioginę sąjungininkių aviacijos pakilimo priežastį. Ukrainos žiniasklaida pabrėžia Rusijos smūgių „persiliejančio“ pobūdžio efektą į NATO teritoriją ir prevencinį Lenkijos bei Latvijos priemonių pobūdį, pristatydama sąjungininkių atsaką kaip tiesioginę Rusijos agresijos pasekmę.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai iš esmės sutaria dėl Lenkijos ir Latvijos aviacijos pakilimo bei Lenkijos oro gynybos priemonių aktyvavimo. Tačiau vienas straipsnis (ЛІГА.net LB.ua) teigia, kad kartu su Lenkija ir Latvija kovinę aviaciją pakėlė ir Lietuva; visi kiti šaltiniai mini tik Lenkiją ir Latviją. Lietuvos dalyvavimas minimamas tik tame viename šaltinyje.
Kontekstas
Rugsėjo 13 d. Rusijos dronas pataikė į lokomotyvą Jahodyno stotyje, maždaug 2 km nuo Lenkijos sienos; aukų nebuvo. Šaltiniai nesutaria, koks traukinys tuo metu buvo stotyje: viena versija teigia, kad diplomatinis traukinys su Borisu Johnsonu, o Ukrzaliznytsia nurodo, kad tai buvo traukinys su buvusiu CŽV direktoriumi Davidu Petraeusu. Rugsėjo 17 d. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusijos smūgio dronas nukrito netoli Jahodyno-Dorohusko sienos perėjos per ataką prieš degalinę. Lenkijos gynybos ministerija yra nurodžiusi, kad kariuomenė turi įsakymą numušti Rusijos dronus, jei šie įskrenda į Lenkijos oro erdvę. Po šių incidentų Lenkija sustiprino sienos perėjų punktų apsaugą, pradėjo statyti fortifikacinius įrenginius ir diegia daugiau nei 1 000 automatinių sirenų palei rytinę sieną. Rugsėjo 22 d. Rumunija taip pat pranešė aptikusi oro taikinį, judantį iš Ukrainos savo oro erdvės link, ir pakėlė aviaciją.