Rusijos dronas smogė netoli Ukrainos–Lenkijos pasienio perėjos Jahodynas
rugsėjo 28 d. Rusijos dronas nukrito netoli tarptautinės pasienio perėjos „Jahodyn“ Voluinės srityje prie Ukrainos–Lenkijos sienos. Lenkija reagavo pakeldama karinę aviaciją, pervedė oro gynybos sistemas į parengtį ir laikinai sustabdė Ržešuvo ir Liublino oro uostų darbą. Perėjos pastatas buvo apgadintas smūgio bangos, tačiau aukų nepranešama. incidentas tapo dar vienu žingsniu spartinant Lenkijos planus peržiūrėti objektų numušimo procedūras.
Pagrindiniai faktai
- Rusijos dronas smogė rugsėjo 28 d. netoli perėjos „Jahodyn“ Voluinės srityje, netoli kaimo Starovojtove, Kovelės rajone
- Voluinės srities karinės administracijos vadovas Romanas Romaniukas pranešė, kad smūgio banga apgadino perėjos terminalo pastatą; aukų nepranešama
- Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyshas parašė X, kad dronas smogė maždaug 2 km nuo Dorohusko perėjos, ir Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista
- Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas pakėlė karinę aviaciją ir parengė antžeminės oro gynybos bei radarų žvalgybos sistemas
- Lenkijos oro navigacijos tarnyba PANSA sustabdė Ržešuvo ir Liublino oro uostų darbą, kad būtų užtikrintas laisvas karinės aviacijos veikimas
- Liublino vaivadijos gyventojams Lenkijos Vyriausybės saugumo centras išsiuntė oro atakos įspėjimą
- Lenkijos gynybos ministerija pranešė, jog planuoja keisti svetimų objektų numušimo procedūrą, leidžiant sprendimus priimti remiantis radaro duomenimis
Kodėl tai svarbu
Smūgis, įvykdytas vos keli šimtai metrų arba maždaug 2 km nuo Lenkijos sienos, tiesiogiai priartino karą prie NATO rytinio flango ir buvo viena reikšmingiausių Lenkijos parengties priemonių nuo visapusiško karo pradžios. Tai jau ne pirmas Rusijos drono smūgis prie perėjos „Jahodyn“ per rugsėjį (ankstesni fiksuoti rugsėjo 13 ir 17 d.), todėl tai rodo nuolatinį spaudimą svarbiam Ukrainos ir ES logistikos koridoriui. Atsakas – nuo oro uostų sustabdymo iki naikinimo tvarkos pakeitimo – rodo, kad Varšuva laiko tokius incidentus sistemine, o ne pavienine grėsme. Nors aukų išvengta, tarptautinės pasienio perėjos terminalo apgadinimas yra konkreti eskalacijos žinia.
Kas nutiko
Rugsėjo 28 d. antroje dienos pusėje Ukrainos stebėsenos kanalai pranešė apie rusų dronus, judančius „Jahodyn“ perėjos kryptimi. Apie 18:00 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos užfiksavo reaktyvinį bepilotį orlaivį netoli Golovnės Voluinės srityje, skrendantį vakarų kryptimi link Lenkijos sienos. vėliau dronas smogė netoli kaimo Starovojtove, Kovelės rajone, keli šimtai metrų nuo sienos. Voluinės srities karinės administracijos vadovas Romanas Romaniukas patvirtino smūgį ir pranešė, kad smūgio banga apgadino perėjos „Jahodyn“ terminalo pastato įėjimo dalį; sužeistųjų ar žuvusiųjų nebuvo. Lenkijos pusė reagavo nedelsdama: Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas pakėlė karinę aviaciją, o antžeminės oro gynybos ir radarų žvalgybos sistemos buvo parengtos aukštesniam režimui. Lenkijos oro navigacijos tarnyba PANSA laikinai sustabdė Ržešuvo ir Liublino oro uostų veiklą, kad būtų užtikrintas laisvas karinės aviacijos veikimas, o Lenkijos Vyriausybės saugumo centras Liublino vaivadijos gyventojams išsiuntė oro atakos įspėjimą. Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyshas parašė X, kad reaktyvinis dronas smogė maždaug 2 km nuo Dorohusko perėjos ir kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista; atšaukus pavojaus signalą, orlaiviai grįžo į bazes, o gynybos sistemos perėjo į stebėsenos režimą. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinio štabo atstovas Jacekas Goryszewskis TVN24 teigė, kad informacijos apie drono taikinį kol kas nėra.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida smūgio vietą vadina „MPP Jahodyn“ – ukrainietiškąja perėjos žyme, o pagrindiniu informacijos šaltiniu tampa Voluinės srities karinės administracijos vadovas Romanas Romaniukas, kuris patvirtina smūgį ir perėjos pastato apgadinimą. Ukrainos stebėsenos kanalai ir Oro pajėgos cituojami siekiant realiuoju laiku parodyti drono trajektoriją nuo Golovnės iki Jahodyn ir pabrėžti jo artumą Lenkijos sienai. Kartu Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos šaltiniai, kuriais remiasi BBC News Ukraine, Ukrainska Pravda, LIGA.net ir Ukrinform, nurodo, kad smogta keli šimtai metrų nuo sienos ir pati perėja nebuvo tiesiogiai pataikyta – tai leidžia Ukrainos žiniasklaidai įrėminti nuostolius kaip ribotus, tačiau eskalaciją prie sienos traktuoti kaip sisteminę grėsmę, peržengiančią Ukrainos teritoriją.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria, ar buvo smogta pačiai „Jahodyn“ perėjai. Voluinės srities karinės administracijos vadovas Romanas Romaniukas teigia, kad smūgio banga apgadino perėjos terminalo pastatą. Tuo tarpu Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos šaltiniai, cituojami BBC News Ukraine, Ukrainska Pravda, LIGA.net ir Ukrinform, nurodo, kad smogta keli šimtai metrų nuo sienos ir pati perėja nebuvo pataikyta, o Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyshas praneša, kad dronas smogė maždaug 2 km nuo Dorohusko perėjos. Taip pat skiriasi drono tipas: dauguma pranešimų jį apibūdina kaip reaktyvinį „Shahed“ tipo smūginį droną, o vietos Telegram kanalai ir ISW rugsėjo 28 d. vertinimas nurodo, kad tai galėjo būti „Geran-5“ tipo reaktyvinis dronas, smogęs į sunkvežimių stovėjimo aikštelę mažiau nei 1,5 km nuo Lenkijos sienos.
Kontekstas
„Jahodyn“–Dorohuskas yra viena didžiausių kelio pasienio perėjų tarp Ukrainos ir Lenkijos, svarbi humanitarinės pagalbos ir keleivių srautų logistikos arterija. Rugsėjo 13 d. Rusijos dronas apgadino degalinę prie „Jahodyn“ ir keleivinio traukinio lokomotyvą maždaug 2 km nuo Lenkijos sienos, o rugsėjo 17 d. dronas vėl krito netoli degalinės maždaug 4 km nuo pasienio. Rugsėjo 24 d. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad per Rusijos ataką netoli Ukrainos–Lenkijos sienos teko evakuoti du pasienio perėjų punktus (Zosiną ir Dorohuską), o nuo rugsėjo 25 d. Lenkijos vyriausybė pradėjo platinti gyventojams atmintines, kaip elgtis oro atakos metu. Lenkijos vadovybė ne kartą, įskaitant premjero Tusko pareiškimus, įspėjo, kad Rusijos hibridiniai dronų ir raketų smūgiai gali būti nukreipti prieš Ukrainą palaikančias šalis, tarp jų Lenkiją.