Borisas Johnsonas
Boris Johnson yra britų politikas ir žurnalistas, kuris 2019–2022 m. ėjo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas. Konservatorių partijos narys Parlamente atstovavo Uxbridge ir South Ruislip rinkimų apygardai. Anksčiau jis 2008–2016 m. buvo Londono meru ir aktyviai agitavo už „Brexitą“.
-
Trampas paskelbė „ energetinę paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos; Kremlius to nepatvirtino, o Rusijos smūgiai tęsėsi
JAV prezidentas Donaldas Trampas spalio 11 d. pranešė apie „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Kremlius atsisakė patvirtinti bet kokį susitarimą, o Rusijos pajėgos tęsė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Baltieji rūmai vėliau „Axios“ nurodė, kad paliaubos iš pradžių reikštų tik abipusį smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą – tai, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino asimetriška schema, nes Ukraina turi tik vieną gamyklą, o Rusija – platų tinklą. Zelenskis, spalio 12 d. kalbėjęs Varšuvos saugumo forume vaizdo ryšiu, pareiškė, kad pranešimas jį nustebino, ir perspėjo, kad Ukraina „atsakys“ šią žiemą, jei Rusija nesilaikys susitarimo.
-
Trumpas susitaro su Putinu dėl rusiškų dyzelino tiekimo, viešai užsipuolė Zelenskį ir paragino ukrainiečius rinkti naują lyderį
Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir pranešė apie susitarimą tiekti 300 tūkst.–3 mln tonų rusiško dyzelino į JAV ir pasaulio rinkas. Kremlius iki šiol neeiliniu būdu panaikino liepą įvestą dyzelino eksporto draudimą, o JAV iždo departamentas išdavė bendrąją licenciją, galiosiančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Po to Trumpas pareiškė, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą“, kaltindamas Volodymyrą Zelenskį galimu konflikto užbaigimu. Ukraina sprendimą pavadino „silpnumu“ ir „dovana Putinui“. Tuo metu Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos dėl deeskalacijos baigėsi prieš laiką, o Ukrainos delegacija išvyko namo.
-
Estija siūlo ES didinti pagalbą Ukrainai, kad ši sunaikintų Rusijos naftos perdirbimo įmones
Estijos premjerė Kristen Michal pareiškė, kad kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime reikėtų aptarti galimybę Estijai ir partneriams greitai padidinti pagalbą Ukrainai, kad šios Rusijos naftos perdirbimo įmonės būtų paverstos griuvėsiais. Pasak jos, spalio 9 dieną tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sudarytas sandėris dėl 4,8 mln. tonų rusiško dyzelino – didelė klaida, o susitarimai su diktatoriais veda į pragarą.
-
Rusijos dronas smogė netoli Ukrainos–Lenkijos pasienio perėjos Jahodynas
rugsėjo 28 d. Rusijos dronas nukrito netoli tarptautinės pasienio perėjos „Jahodyn“ Voluinės srityje prie Ukrainos–Lenkijos sienos. Lenkija reagavo pakeldama karinę aviaciją, pervedė oro gynybos sistemas į parengtį ir laikinai sustabdė Ržešuvo ir Liublino oro uostų darbą. Perėjos pastatas buvo apgadintas smūgio bangos, tačiau aukų nepranešama. incidentas tapo dar vienu žingsniu spartinant Lenkijos planus peržiūrėti objektų numušimo procedūras.
-
Atidėtas Lenkijos gynybos ministro vizitas į Pentagoną – derybas Vašingtone tęs pavaduotojai
Rugsėjo 23 d. numatytas Lenkijos gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo vizitas į Pentagoną buvo atidėtas JAV prašymu. Vašingtone vietoje ministro lankysis du jo pavaduotojai – Magdalena Sobkowiak ir Paweł Zalewski – ir tęs derybas dėl naujų JAV ir Lenkijos bendradarbiavimo susitarimų. Nauja vizito data kol kas nepaskelbta.
-
Rusijos smūgis į priemiestinį traukinį Charkivo srityje: žuvo vienas, sužeista aštuoni
Rugsėjo 18 d. Rusijos pajėgos smogė į priemiestinį elektrinį traukinį Charkivo srityje – Novovodolazkos bendruomenėje, netoli „Lypkuvativka“ platformos, apie 10:27. Smūgis „Geran-4“ reaktyviniu dronu sukėlė gaisrą keliuose vagonuose. Galutiniais duomenimis, žuvo 40-metis vyras, aštuoni žmonės buvo sužeisti.
-
Rusijos dronas nukrito prie Lenkijos sienos – Varšuva skubiai reagavo naikintuvais
2026 m. rugsėjo 17 d., 87-osiomis Sovietų Sąjungos invazijos į Lenkiją metinėmis, Rusijos smūgio dronas nukrito arba buvo sunaikintas maždaug 4 km nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos Volynės srityje, netoli Dorohusko–Jagodino pasienio punkto. Lenkijos oro pajėgos pakėlė naikintuvus, buvo dislokuotos oro gynybos ir radarų sistemos, laikinai sustabdytas Liubelino ir Žešuvo oro uostų darbas. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad dronas greičiausiai smogė degalinei, o gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamysz paskelbė didinantis F-16 ir sraigtasparnių aktyvumą.
-
Rusijos smūgis keleiviniam traukiniui „Kyivas–Mykolajivas“ – aukų išvengta
Trečiadienio, rugsėjo 16 d., rytą Rusijos pajėgos atakavo „Ukrzaliznytsia“ (Ukrainos geležinkelių) keleivinį traukinį Nr. 122, vykstantį maršrutu Kyivas–Mykolajivas. Išankstinis „Ukrzaliznytsia“ stebėsenos komandos įspėjimas leido evakuoti lokomotyvo ir traukinio brigadas bei visus keleivius, todėl aukų nebuvo. Bendrovė, kartu su Mykolajivo srities karine administracija, organizuoja keleivių pervežimą autobusais.
-
Ukraina: Baltarusija vėl įjungė signalo retransliatorius, padedančius Rusijos dronams
Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrejus Demčenka teigė, kad Baltarusija vėl įjungė savo teritorijoje esančius retransliatorius, kurie stiprina Rusijos „Shahed“ ir „Gerbera“ dronų signalą. Pasak jo, dronai įskrenda iš Rusijos ir laikosi netoli Baltarusijos sienos, kad galėtų priimti sustiprintą signalą ir skristi giliau į vakarų Ukrainą – Rivnės, Volynės ir Lvivo sritis. Demčenka teigė, kad ankstesnis įspėjimas iš prezidento Zelenskio buvo laikinas – Baltarusija retransliatorius buvo išjungusi, tačiau dabar vėl juos įjungė. Tuo metu Ukrainos žiniasklaida pranešė apie rugsėjo 13 d. Rusijos drono smūgį į keleivinio traukinio lokomotyvą pasienio perėjos „Jahodyn“ stotyje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos; aukų pavyko išvengti.
-
Rusijos dronas atakavo traukinį prie sienos su Lenkija; anksčiau tuo pačiu maršrutu važiavo buvę Vakarų lyderiai
2026 m. rugsėjo 13 d. Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui netoli Jagodino pasienio kontrolės punkto Volynėje, maždaug už dviejų kilometrų nuo sienos su Lenkija. Kelias minutes prieš ataką tuo pačiu ruožu į Lenkiją buvo išvykęs specialus traukinys su buvusiu JK premjeru Borisu Johnsonu, buvusiu Švedijos premjeru Carlu Bildtu, buvusia Suomijos premjere Sanna Marin ir kanclerio Friedricho Merzo patarėju Günteriu Sautteriu. Ukrainos geležinkelių duomenimis, aukų nebuvo.
-
Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui prie Lenkijos sienos – diplomatinis traukinys su buvusiais Europos pareigūnais išvyko prieš pat smūgį
2026 m. rugsėjo 13 d. Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui netoli tarptautinio perėjimo punkto Jahodynas–Dorohuskas Voluinės srityje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos. Traukinys vyko iš Kijevo į Varšuvą; niekas nenukentėjo, tačiau nuo smūgio užsidegė netoliese esanti degalinė. Ukrzaliznytsia neatmetė galimybės, kad taikinys buvo diplomatinis traukinys su buvusiais Europos lyderiais ir saugumo patarėjais, kuris dėl grėsmės buvo išvykęs anksčiau nei planuota.
-
Rusijos dronai smogė infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija; Tuskas sušaukė skubų pasitarimą
Naktį iš rugsėjo 12 į 13 d. Rusijos dronai smogė Ukrainos Voluinos srities infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija – buvo pažeista dujų degalinė prie tarptautinio Yahodyn-Dorohusk pasienio kontrolės punkto, apgadintas vairuotojų sunkvežimis ir, anot Ukrzaliznytsios, lokomotyvas Kijevo–Varšuvos keleivinio traukinio, maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sekmadienį 17 val. vietos laiku sušaukė skubų pasitarimą Vyriausybės saugumo centre ir pareiškė, kad Lenkija negali atmesti galimybės, jog Rusijos eskalacija artimiausiais mėnesiais palies ir Lenkijos teritoriją. Trims Ukmergės saugumo centre susirinkusiems ministrams ir specialiųjų tarnybų vadovams jis pranešė, kad Lenkijos oro erdvė pažeista nebuvo, o pasienyje dislokuoti naikintuvai F-16 ir sraigtasparniai.